Bobby McFerrinokoncertas Vilniuje – vienintelis Baltijos šalyse

Turbūt nedaugelis žino, kad pasaulinė muzikos
legenda, žmogumi-orkestru vadinamas Bobby
McFerrinas gimė kovo 11 dieną. Taip jau
susiklostė, jog Lietuvai reikšmingą dieną savo
gimtadienį švenčiantis neprilygstamas vokalo
burtininkas, 10-ies GRAMMY statulėlių
laimėtojas šiemet nusprendė vienintelį savo
koncertą Baltijos šalyse surengti būtent Lietuvoje
– jis įvyks birželio 13 d. Vilniuje, „Siemens“
arenoje.
Savo europiniame ture legendinis atlikėjas šįkart
aplenks Lenkiją – į Lietuvą su visa grupe jis
atvyks tiesiai po koncertų Vokietijoje. Todėl
didžiulį susidomėjimą šiuo koncertu Vilniuje rodo
ne tik Lietuvos publika, bet ir daugybė muzikanto
gerbėjų iš kaimyninių šalių, ypač iš Latvijos ir
Lenkijos, kurioje šio atlikėjo „fanų“ neįtikėtinai
daug – Bobby McFerrino pavardė šioje šalyje yra
tapusi kone prekiniu ženklu. Tad sparčiai tirpstant
bilietams į legendinio atlikėjo koncertą Vilniuje,
norintiems išgirsti vienintelį Bobby McFerrino
pasirodymą organizatoriai rekomenduoja įsigyti
bilietus kuo greičiau, nes bilietų tiesiog gali
nebelikti. Jau buvo skelbta, jog „Siemens“ arenos
salė dėl šio koncerto akustinių reikalavimų ir dėl
žiūrovų patogumo bus naudojama nepilna
apimtimi – vietų skaičius mažesnis nei įprastai.
Vis labiau artėjant koncertui Lietuvoje, Bobby
McFerrinas užsimena, jog laukia nepakartojamo
susitikimo su savo publika ir nuostabaus
tiesioginio bendravimo su klausytojais, kuriuos jis
kaskart stengiasi atvesti į savo muzikos pasaulį –
su tik jam būdingu emociniu krūviu, džiaugsmu ar
net ekstaze.
Ta proga – keletas atlikėjo minčių apie savo
pašaukimą, muziką, sceną, klausytojus.
Apie dainavimą ir tikėjimą
Pasirodo, jaunystėje Bobby McFerrinas norėjo
būti kunigu: „maždaug šešiolikos, pamenu,
mąsčiau, kad noriu stoti į vienuolyną, su ta
mintimi gyvenau dar kelis metus. Vėliau, būdamas
24-erių, galvojau apie kunigystę. Bet muzika
visada buvo mano gyvenimo dalis, ir dainavimas
netrukus paėmė viršų…“
„Vienuolyno gyvenimo ritmas man patinka dėl to,
kad nepaisant ką dirbi, tam tikromis apeigų
valandomis turi viską mesti ir eiti melstis Dievui –
atlikti savo tarnystę.“
Apie muzikos galias
Kaip sako Bobby McFerrinas, muzika gali gydyti
emociškai ir netgi fiziškai: „kai buvau vaikas,
mano mama būtent taip ir darė – kai
susirgdavom, ji guldydavo mus į lovą ir
užleisdavo muziką, kad geriau pasijustume. Netgi
dabar, jeigu ruošiuosi koncertui skaudančia
gerkle, arba jeigu dėl ko nors jaudinuosi,
paprastai imu dainuoti, kol „išdainuoju“ visas
ligas ir rūpesčius. O kai užlipu ant scenos,
jaučiuosi jau daug geriau.“
Apie improvizaciją
„Mocartas, Bachas, Bethovenas – visi jie buvo
puikūs improvizatoriai. Kas yra išlikę iki mūsų –
išliko, nes buvo užrašyta, bet mes pamirštame,
kad viskas prasidėjo nuo improvizacijos. Tam tikra
prasme tai, kas jų muzikoje buvo geriausia,
neišliko. Improvizacija yra pamatinis judesys –
išdrįsti žengti žingsnį. Atlieki vieną natą, tada
kitą. Ir štai – tiesiog reikia tęsti. Nieko nereikia
žinoti apie teoriją, net nereikia žinoti, ką darai.
Vaikai nežino, nei kas yra joninė dermė, nei kas
dorinė ar mažoras ir minoras. Jie tiesiog
dainuoja.“
Apie sceną ir buvimą savimi
„Aš nesu nei mokslininkas, nei psichologas, todėl
aš negalvojau apie „kaip“. Bet aš galvoju, ką
reiškia dainuoti žmonėms ir kartu su jais, perteikti
jiems muziką ir pakviesti juos praleisti laiką
drauge su manimi. Aš stengiuosi ne „atlikti“
muziką. Aš stengiuosi užlipti ant scenos ir būti
savimi, dainuoti taip, lyg dainuočiau savo
kambaryje vien sau, bendrauti su publika taip, lyg
mes gertume arbatą mano virtuvėje ir juokaudami
dainuotume visokias „daineles“. Galbūt įveikti
baimę būti savimi galime tiesiog dažniau tai
darydami – dažniau būdami savimi.“
„Scenoje aš labai atsipalaidavęs. Scena – mano
antri namai. Scena yra viena nuotykiams ir aš
esu pasiruošęs bet kam, kas vyksta ar gali įvykti.
Jaučiuosi saugus. Pailsėjęs. Pilnas jėgų ir naujų
galimybių. Jaučiuosi tikrai puikiai, galėdamas
išnaudoti savo dovaną – balsą.“