Bosnijoje ir Hercegovinoje baigėsi 14 mėnesių politinė krizė

Bosnijoje ir Hercegovinoje baigėsi 14 mėnesių trukusi politinė krizė, kai musulmonai, kroatai ir serbai susitarė suformuoti vyriausybę, tačiau analitikai ketvirtadienį perspėja, jog tai tebuvo mažas žingsnelis į priekį etniškai šioje susiskaldžiusioje šalyje.

Balkanų valstybėje, kurioje pagrindinė valdžia sutelkta dviejuose dariniuose - Bosnijos ir Hercegovinos federacijoje bei Serbų respublikoje, centrinė vyriausybė yra silpna, o vienas iš jos pagrindinių uždavinių - siekti šalies suartėjimo su Europos Sąjunga (ES).

Trečiadienį pagrindinės musulmonų, kroatų ir serbų partijos pažadėjo greitai suformuoti naują ministrų kabinetą, kurio niekaip nepavykdavo sudaryti nuo pernai spalį vykusių visuotinių rinkimų.

"Šis susitarimas suteikia optimizmo. Jis rodo, kad įmanomas politinis kompromisas tarp politikų, kurie Bosnijai nori europinės ateities", - politikos analitikas Zoranas Tomičius sakė naujienų agentūrai AFP.

ES ketvirtadienį pasveikino Bosnijos ryžtą užbaigti užsitęsusią politinę krizę.

Tačiau kiti apžvalgininkai buvo nusiteikę labiau skeptiškai.

"Mes vis dar esame labai toli nuo kokios nors vizijos arba plano, kaip ištraukti šią šalį iš krizės", - nurodoma dienraščio "Dnevi Avaz" vedamajame.

Naujajai vyriausybei teks spręsti rimtas ekonomikos problemas ir mėginti įveikti didelį atsilikimą įgyvendinant šalies planus suartėti su Europos Sąjunga. Bosnija ir Hercegovina - vienintelė vakarų Balkanų šalis, dar nepateikusi Briuseliui prašymo suteikti kandidatės įstoti į ES statusą.

14 mėnesių trukusi politinė krizė buvo didžiausia šalyje po 1992-1995 metais vykusio karo, per kurį žuvo apie 100 tūkst. žmonių, o daugiau nei du milijonai buvo priversti palikti savo namus.

Atrodo keista, tačiau Deitono taikos sutartis, nutraukusi kruviną karą tarp etninių bendruomenių, tapo Bosnijos institucinių ir politinių problemų priežastimi.

Pagal šią sutartį buvusi Jugoslavijos respublika buvo padalyta į du pusiau nepriklausomus vienetus, kuriuos sieja silpnos centrinės valdžios institucijos.

Pagal Bosnijos ir Hercegovinos konstituciją, joks centrinės valdžios (vyriausybės, nacionalinio parlamento arba iš trijų narių sudaryto Prezidiumo) nutarimas nelaikomas galiojančiu, kol jo nepatvirtina visos trys pagrindinės bendruomenės - musulmonai, serbai ir kroatai.