Būti su narkomanu – ne tik skausmas

Net šilta ir šalta matę Jonavos policijos komisariato darbuotojai negalėjo sulaikyti ašarų skaitydami laiškus, kuriuos į narkotikų liūną įklimpusiems artimiesiems rašė jų motinos, broliai, seserys, žmonos.

Laiškus narkomanams kvietė rašyti patys policijos darbuotojai. Tai buvo akcija, kuria pareigūnai siekė atkreipti visuomenės dėmesį į kvaišalų vartojimą.

Laišką savo 33 metų vyrui parašė ir bendraamžė jo žmona Rima K. „Lietuvos rytas“ kalbėjosi su virėjos specialybę turinčia moterimi, kuri neseniai iš Jonavos persikėlė gyventi į Kauną. Narkotikai skaudžiai smogė jos šeimai, kai į šį liūną įklimpo vairuotoju dirbęs sutuoktinis.

- Kartais kalbama, kad narkotikai – paauglių arba asocialių žmonių bėda, kad normalios šeimos su tuo nesusiduria. Tačiau jūsų atveju buvo kitaip.

- Aš irgi maniau, kad tokia bėda mūsų šeimos niekada nepalies. Tačiau dabar žinau, kokia buvau naivi.

Narkotikai gali paliesti visus – nuo patvorių girtuoklio iki Seimo nario atžalos. Niekas nepriklauso nuo tavo socialinės padėties ar piniginės storio.

- Kada jūsų vyras ėmė vartoti narkotikus?

- Maždaug prieš pusketvirtų metų, o vartojo juos apie dvejus metus. Iš pradžių nieko nesupratau. Mačiau, kad mano vyras keičiasi. Jis greitai pavargdavo, jį išmušdavo prakaitas, tapo irzlus ir vis mažiau laiko praleisdavo namie.

Kuo toliau, tuo rečiau jam reikėjo sekso. Vėliau sužinojau, kad tai – vienas pirmųjų požymių, pagal kuriuos galima atskirti narkomaną. Jiems nereikia dviejų dalykų – sekso ir alkoholio.

Narkomanų jausmus ir mintis užvaldo vien kvaišalai. Bet aš tuomet to nežinojau ir įtariau sutuoktinį neištikimybe.

Iki tol gyvenome normalų gyvenimą. Tiesa, vienu metu šeimą buvo užgriuvę įvairūs sunkumai – kelių artimųjų mirtis, rūpesčiai darbe. Tačiau juk taip nutinka daugeliui žmonių.

Vyras vėliau pasakojo, kad kartą narkotikų jam pasiūlė pažįstamas – sakė, esą padės atsipalaiduoti.

- Ar vyras pats jums prisipažino apie narkotikus?

- Supratau pati. Kartą vyras grįžo namo, ir aš pastebėjau keistas jo akis. Sunku paaiškinti, kokios jos buvo. Negyvos. Baltos. Apkvaitusios. Nesuvokiau, kas vyksta, bet jau tada galvoje sukirbėjo mintis apie narkotikus.

Dabar žinau, kad narkomanai net kelerius metus gali sėkmingai slėpti šią priklausomybę.

Po kiek laiko jam tiesiai į akis išdrožiau, kad viską žinau. Tada jis prisipažino. Sakė, kad nieko negali padaryti.

Verkėme abu. Po to prasidėjo ilgas gydymosi kelias.

- Neatėjo minties išsiskirti su juo?

- Kai dar tik kilo įtarimų, pagalvojau – jeigu jie pasitvirtins, tą pačią dieną vyrą paliksiu.

Tačiau įvyko priešingai. Kai jis prisipažino ir ėmėme kalbėtis, kai supratau, kas yra priklausomybė nuo narkotikų, norėjau jam padėti.

Juk aš myliu tą žmogų. Žinau, kad jeigu nebūčiau ištiesusi pagalbos rankos, jo šiame gyvenime jau nebūtų arba jis būtų už grotų.

- Žodžiu, nusprendėte aukotis?

- Gyvenimas su narkomanu yra tarsi vaikščiojimas skustuvo ašmenimis. Tu gyveni ne savo, o jo gyvenimą.

Buvo dienų, kai labai ant jo ir ant savęs pykau. Buvo dienų, kai verkiau. Kartais man pasidarydavo gaila savęs. Bet kai prisimenu tai, ką mums teko tuomet išgyventi, tikiu, kad elgiausi teisingai. Buvo dienų, kai tapdavo nepakeliamai sunku į vyrą žiūrėti.

Kai jis negauna savo dozės, po kiek laiko jam ima laužyti visą kūną – rankos sukasi į kitą pusę, veidas persikreipia, pajudėti darosi kone neįmanoma. Žmogus tampa tarsi neįgalus.

Vaizdas tikrai baisus. Be detoksikacijos, be medikų įsikišimo narkomanas nepajėgus iškęsti tokio skausmo.

- Auginate dukterį, kuriai – penkeri metai. Ar ji suvokia, kas įvyko?

- Dėkoju Dievui už tai, kad ji buvo pradėta ir į šį pasaulį atėjo tada, kai tėvas dar nevartojo narkotikų.

Kartą vyras namie perdozavo kvaišalų. Gyvenome nuosavame name, tąsyk buvau antrajame aukšte. Tada maniau, kad jis narkotikų nebevartoja, o kartais apkvaitęs būna nuo raminamųjų vaistų, kuriuos geria.

Kai su dukra nusileidau į pirmąjį aukštą, išvydau beveik be sąmonės ant žemės gulintį savo vyrą. Greta mėtėsi švirkštas su rudu skysčiu. Negaliu apsakyti, kaip tada jaučiausi.

Drebančiomis rankomis iškviečiau greitąją medicinos pagalbą. Jį atgaivino.

Felčerė sakė, kad jeigu greitoji būtų pavėlavusi kelias minutes, jis būtų miręs. Manau, tada jis mėgino žudytis – pats suvokė situacijos beviltiškumą.

Vakare jau gulėdama lovoje aš svarsčiau, kad gal be reikalo tuomet nusileidau laiptais. Būčiau ištvėrusi vyro mirtį ir pradėjusi gyvenimą iš naujo.

Žinau, kad taip mąstyti – nuodėmė, tačiau tokios mintys tuo metu išties sukosi galvoje.

- Nepastebėjote, kad jis narkotikus ir švirkštus laikydavo namie?

- Ne. Jis gėrė specialius vaistus ir vienu metu narkotikų nevartojo, buvo išėjęs iš darbo ir gydėsi namie. Jau gerokai vėliau po to įvykio vyras pasakojo, kad narkotikų sugebėdavo gauti akimirksniu – iš namų išnešęs šiukšles, nuėjęs neva į parduotuvę.

Jis į veną jų susileisdavo nuėjęs į tualetą. Beje, ne tik į veną. Narkotikus jie leidžiasi ir į kojas. Adatos – itin mažos, jos medicinoje naudojamos insulinui, todėl dūrių žymės plika akimi kone nematomos.

Aš iki šiol nežinau, iš kur jis tada gaudavo pinigų, nes šeimos pinigai būdavo pas mane.

Tačiau suprantu, kad narkomano nesukontroliuosi, neapsaugosi. Nuo narkotikų priklausomas žmogus gali padaryti protu nesuvokiamų dalykų – parduoti sūnaus ar dukters daiktus, išnešti iš namų vestuvių dovanas, vogti, plėšikauti.

Tada, kai jis pradėjo gydytis namie ir gėrė vaistus, suvokiau, kad be specialios psichologinės pagalbos nieko nebus. Tačiau jis tikino, kad susitvarkys pats.

Kai mano vyras per plauką liko gyvas, kantrybė išseko ir man. Pasiūliau skirtis. Tiesiog jaučiau, kad negaliu jam padėti, kad nemoku, pagaliau – nebenoriu gyventi tokio gyvenimo.

Bet tada jis pats pasisiūlė važiuoti į reabilitacijos centrą – galutinai pripažino, kad iš šio liūno pats neišsikapanos.

- Sakoma, jog narkomanui reikia pasiekti dugną, kad jis vėl galėtų kilti aukštyn.

- Taip. Tas dugnas kiekvienam būna skirtingas. Vienam dugnas – kalėjimo grotos, kitam – netekus namų miegoti laiptinėje.

Mano vyrui, manau, dugnas buvo planuojamos skyrybos. Nuo to mūsų gyvenimas ėmė mažu žingsneliu kopti aukštyn.

Vyras baigė reabilitacijos kursą, kuris truko daugiau nei metus. Grįžo namo. Nuo reabilitacijos kurso praėjo pusė metų.

Bet žinau ir tai, kad pasveiksta vos keli procentai narkomanų. Visi kiti vėliau ar anksčiau grįžta prie to paties. Ne kiekvienas baigia ir reabilitacijos kursą – vėl griebiasi kvaišalų.

- Jūsų vyras narkotikus vartojo maždaug dvejus metus.

Kiek per tą laiką jis išleido pinigų kvaišalams?

- Apie 50 tūkstančių litų. Iš pradžių vartojo lengvesnius narkotikus, vėliau – heroiną.

Pats sakė, kad narkotikai jam buvo pusryčiai, pietūs ir vakarienė.

Buvo laikas, kai jis juos leisdavosi kelis kartus per dieną.

Jei ne narkotikai, būtume baigę grąžinti namo paskolą. Bet namą reikėjo parduoti – teko mokėti už jo gydymą, atiduoti skolas, pagaliau reikėjo iš ko nors gyventi ir mums su dukra.

Dabar gyvename mamos bute Kaune.

Populiariausios – kanapės

* Bent kartą gyvenime narkotinių ar psichotropinių medžiagų mėgino 12,5 proc. lietuvių. Be to, narkotikus vartoja vis jaunesni žmonės.

* Per ketverius pastaruosius metus pastebėta, kad sparčiau daugėja narkotikus vartojančių moterų nei vyrų.

* 2004-aisiais atlikta apklausa parodė, kad bent kartą narkotikų yra bandę 13 proc. vyrų ir 3,8 proc. moterų. Pernai tokių vyrų buvo 16,4 proc., o moterų – 9,2 proc.

* Tai parodė tyrimas, kurį praėjusių metų rugpjūčio 25-spalio 5 dienomis atliko bendrovė „Factus“. Apklausta 4777 gyventojai nuo 15 iki 64 metų.

* Paaiškėjo, kad per ketverius metus narkotikus ėmė vartoti vis jaunesni žmonės. Anksčiau kvaišalai buvo populiariausi tarp 20-21 metų žmonių. Šiuo metu narkotikus daugiausia vartoja 18-19 metų jaunuoliai.

* Skirtingai nei 2004-aisiais, narkotikų vartojimas paplito mažesniuose miestuose, kaimo vietovėse.

* Pernai bent kartą narkotikų pabandžiusių žmonių rajonų centruose ir miesteliuose buvo 14,9 proc. 2004-aisiais šiose vietovėse tokių žmonių buvo 6,6 proc.

* Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje kvaišalus vartojusių žmonių praėjusiais metais buvo 13,3 proc., 2004-aisiais – 12,9 proc. Narkotikų vartojimas labiausiai paplitęs Panevėžio, Klaipėdos ir Tauragės apskrityse.

* Lietuvoje, kaip ir daugumoje Europos Sąjungos (ES) šalių, labiausiai paplitęs narkotikas – kanapės. Jų pernai bent kartą gyvenime buvo bandę 11,9 proc. (2004 metais – 7,6 proc.) asmenų.

* Šie kvaišalai vis populiaresni tarp moterų. Nuo 2004-ųjų kanapes bent kartą gyvenime rūkiusių moterų padaugėjo beveik dvigubai – nuo 3,4 iki 8,5 proc.

* Vyrų, bent kartą bandžiusių kanapes, padaugėjo nuo 12,1 proc. iki 15,8 proc. Kanapių bandė kas trečias jaunas vyras ir kas šešta jauna moteris. Jauniausias žmogus, vartojęs kanapes, buvo 12 metų.

* Antrojoje vietoje pagal paplitimą Lietuvoje, skirtingai nei senesnėse ES narėse, yra ekstazis. Jis dažniausiai vartojamas klubuose, vakarėliuose ir panašiose pasilinksminimo vietose. 2008-aisiais ekstazio bent kartą gyvenime buvo mėginę 2,1 proc. respondentų, 2004-aisiais tokių buvo 1 proc.

* Vakarų Europos šalyse šiuo metu ypač plinta brangus ir sunkiai prieinamas kokainas. Tačiau Lietuvai ši tendencija nebūdinga.

Mirties atvejų daugėja

* Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, daugėja mirties dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo atvejų. 2007 metais užregistruoti 72 tokie atvejai, 2006 m. – 62, 2005 m. – 31, 2004 m. – 38.

* 2007-aisiais į gydymo įstaigas dėl apsinuodijimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis kreiptasi 283 kartus, 2006 metais – 287, 2005 m. – 257 kartus. Daugiausia kreiptasi dėl apsinuodijimo opijumi ir heroinu.

* 2006 metais nuo narkomanijos sėkmingai gydėsi 65 asmenys, 2007 m. – 83, o 2008 m. – 105. Didžioji jų dalis – 72 procentai sugebėjo įsidarbinti arba pradėjo mokytis.