Canon EOS 7D

„Canon“ jau kuris laikas jautė didžiulį spaudimą iš „Nikon“ išleisti APS-C formato aparatą su profesionalų lygio automatinio fokusavimo sistema bei sparčiu užraktu. „Nikon“ išleidus „D300“, pastarajam neprilygo nei „Canon EOS 40D“, nei vėliau pasirodęs „Canon EOS 50D“ , o artimiausias šiuos poreikius tenkinantis aparatas buvo gerokai brangesnis „Canon EOS-1D Mark III“. Pagaliau „Canon“ šią spragą užpildė. Žvilgtelkime, ko vertas naujasis „Canon“ pretendentas į aukščiausią APS-C klasę. Straipsnyje EOS 7D lyginamas su Pentax K-7

Ergonomika ir valdymas

Canon EOS 7D valdymas nedaug skiriasi nuo kitų aukštesnės klasės „Canon“ modelių, o magnio lydinio korpusas, atrodo, kurtas Canon EOS 5D Mark II pagrindu – panašaus dydžio, tik 10 g sunkesnis. Lyginant su „EOS 5D Mark II“, pridėti papildomi mygtukai tiesioginės peržiūros ir filmavimo bei RAW formato nuostatoms.

Kaip ir dera tokio lygio aparatui, dauguma dažnai naudojamų funkcijų patogiai pasiekiamos tiesiogiai arba per spartųjį meniu. Pastarasis įprastinis, bet „Custom“ sekcijai tikrai nepakenktų atnaujinimas – informacijos pateikiama mažai, valdymas kitoks negu aukštesnio lygio aparatų meniu. Nuotraukų peržiūra veikia sparčiai, tačiau ne itin patogus nuotraukos didinimo mechanizmas, nėra jokių nuotraukų korekcijų galimybių.
Naujas ieškiklis didelis, beveik prilygstantis Nikon D300s ir šiek tiek didesnis už Pentax K-7 . Kaip ir minėtų aparatų, apima 100 % vaizdo, taigi galima komponuoti kadrą nesibaiminant, kad jame atsiras pro ieškiklį nematytų objektų. Galima aktyvinti pageidaujamą kompozicijos tinklelį, o prireikus – jį visai išjungti. Fokusavimo ekranas nekeičiamas, tačiau tai aktualu tik naudojantiems rankinio fokusavimo funkciją.
Aparate veikia dulkių nukratymo sistema, padidintas atsparumas dulkėms ir drėgmei. Deja, apsaugos nėra visavertės – tiek kortelės, tiek akumuliatoriaus dangteliai iš dalies apsaugoti mikroporinės gumos juostelėmis, kurios neprilygsta konkurentų naudojamiems guminiams žiedams. „7D“ kaip ir „5D Mark II“ akumuliatorius 13 Wh LP-E6.
Fotoaparatas rankoje guli patogiai, nemažas svoris (apie 920 g su kortele ir akumuliatoriumi) suteikia papildomo stabilumo, bet po ilgesnio pasivaikščiojimo gali paskausti nepratusias rankas.

Vaizdo kokybė

Naujasis 18 mln. aktyvių taškų vaizdo jutiklis sukėlė nemažai diskusijų, nes daugelis manė kad „megapikselių“ karas jau užbaigtas, ir kaltino „Canon“ dėl rinkodaros aukojant nuotraukų kokybę. Tačiau testai rodo, kad gamintojas ne tik sugebėjo padidinti maksimalią raišką, bet ir sumažino triukšmų, palyginti su ankstesniu ganėtinai „triukšmingu“ „50D“ jutikliu.
Galima pasirinkti jautrumą nuo 100 iki 6400 ISO, taip pat plėsti jį programiniu būdu iki ISO 12800. Kurdami aparatą, „Canon“ specialistai turėjo spręsti uždavinį, kaip greitai apdoroti tiek daug vaizdo taškų, todėl įdėjo du procesorius „Digic4“. Iki šiol šis sprendimas buvo taikomas tik aukščiausios klasės modeliams.

Ypač maloniai nustebino santykinai mažas triukšmų kiekis šešėliuose – taip išsaugomas didelis dinaminis diapazonas esant didesnėms ISO reikšmėms. Didelis taškų kiekis taip pat lemia faktą, kad nuotrauką sumažinus iki, tarkim, „D300s“ naudojamo 12 mln. taškų dydžio, triukšmų įtaka detalumui sumažėja, ir tai leidžia naujajam „Canon“ jutikliui užimti lyderio poziciją tarp visų APS-C jutiklių, esant didelėms ISO reikšmėms. Nustačius mažesnes ISO reikšmes (<1600), persvara triukšmų atžvilgiu išnyksta, tačiau lieka pranašumas detalumo atžvilgiu.
Dinaminis diapazonas nesiskiria nuo konkurentų. Fotografuojant JPEG formatu, yra galimybė jį plėsti naudojant funkciją „Lightning optimizer“, kurios geresnius ar tokius pačius variantus turi dauguma šiuo metu gaminamų veidrodinių fotoaparatų. Įjungus šią funkciją „7D“, galima šiek tiek pašviesinti šešėlius, stipriai apšviestoms vietoms pastebimos įtakos ji neturi.
RAW mėgėjus „Canon“ gali nudžiuginti 3 skirtingo dydžio RAW formatais: tikrasis RAW (18M) ir supaprastintieji RAW formatai, išsaugantys daugelį RAW formatui būdingų privalumų – mRAW (10M) ir sRAW(4,5M).
Norint išnaudoti naujojo vaizdo jutiklio galimybes, reikia įsigyti kokybišką (brangią) optiką, nes anaiptol ne bet kuris objektyvas gali pateikti reikiamo detalumo vaizdą. Pavyzdžiui, į aparato komplektą įeinantis objektyvas „EF-S 18-135mm f/3.5-5.6 IS“ visais atvejais šiek tiek suminkština vaizdą ir tikrai nėra tinkamas siekiantiems visapusiškai išnaudoti šio aparato privalumus. Bandymai su „EF 70–200 mm F4L IS USM“ irgi nedavė norimų rezultatų. Tikrai aštrų vaizdą pasiekti pavyko su F1,4 „penkiasdešimtuku“ ir objektyvais „EF 85 mm F1,2L II USM“. Taip pat svarbu nepamiršti difrakcijos reiškinio: nustatę mažesnę negu F6,7 diafragmos reikšmę, nebeišnaudosite maksimaliai jutiklio galimybių. Vien dėl šio efekto nemažai žmonių nusivylė, nematydami skirtumo tarp 10 ir 18 mln. taškų aparatų, nes bandymams naudojo F 11 ar net mažesnę diafragmą.

Baltos spalvos balansas, eksponometras

Deja, ne viskas šiame aparate pateisina lūkesčius. Vienas iš didesnių nusivylimą keliančių dalykų yra baltos spalvos balansas. Naudotojas gali rinktis automatinę, 6 išankstines nuostatas, „Custom“, kuri parenkama pagal pilkos kortelės nuotrauką, bei spalvinės temperatūros veikseną, leidžiančią rinktis šviesos temperatūrą nuo 2500 iki 10000 kelvinų, 100 K žingsniais. Taip pat yra galimybė pakoreguoti esamą nuostatą pagal 4 spalvas.
Bėda ta, kad automatinė veiksena (AWB) patalpose, esant tiek kaitriniam, tiek fluorescenciniam apšvietimui, ir lauke, esant debesuotam orui, nesugeba parinkti tinkamo balanso. Problemą dar labiau didina tai, kad patalpose, netgi pasirinkus fluorescencinės ar kaitrinės šviesos nuostatas, aparatas vis vien nesugeba tiksliai nustatyti spalvos.
Žinoma, ši blogybė būdinga daugeliui aparatų (ypač naudojant automatines nuostatas), tačiau tai, kad būdamas tipiniuose namuose esi priverstas nurodyti kaitrinės lemputės temperatūrą kelvinais arba naudotis pilka kortele, mano manymu, yra rimtas trūkumas fotografuojantiems JPEG. Palyginimui, tokia problema nebeaktuali „Pentax K-7“ naudotojams. Iš dalies šį nesklandumą galima sumažinti ir įjungus baltos spalvos nuostatą „bracketing“, tuomet vietoj vienos nuotraukos įrašomos trys skirtingos temperatūros versijos.
„7D“ turi naują 63 zonų spalvai jautrią ekspozicijos matavimo sistemą. Galima rinktis zoninę, centro prioriteto, centrinę (9,4 % zona centre) bei taškinę (2,3 % zona centre) matavimo veiksenas. Ekspozicijos korekcija nuo -5 iki 5 EV. Kaip ir būdinga daugeliui „Canon“ aparatų, matuojama pakankamai „liberaliai“, ir dažnai tenka matyti išdegusias vietas ten, kur jų neturėtų būti. Galiu pateikti tokį praktinį pavyzdį: apsiniaukusią dieną, šiek tiek pradėjus temti (labai tolygi ir švelni šviesa) aparatas „nusprendžia“, kad modelio, stovinčio netoli kadro centro, kakta gali būti išdeginta dėl šiek tiek šviesesnio fono. Fotografuojant svarbius kadrus, dažniausiai reikėtų įsijungti nors -0,5 ekspozicijos korekciją ir, be abejo, fotografuoti RAW formatu.

Automatinio fokusavimo sistema

Vienas svarbiausių šio aparato atributų – nauja automatinio fokusavimo sistema. Iš viso naudojama 19 kryžminių jutiklių, o centrinis dar ir didesnio (F2,8) jautrumo. Deklaruojamas automatinio fokusavimo sistemos jautrumas yra nuo 0,5 iki 18 EV. Yra galimybė ne tik rinktis norimą fokusavimo tašką, bet ir jų grupeles, zonas, ar iškart viską. Pasirinkęs zoninį matavimą, pastebėjau automatinio fokusavimo sistemos „polinkį“ prioritetą teikti arčiau esantiems objektams. Taigi fotografuojant, tarkim, žmogų, einantį medžiais apaugusiu keliu, gali tekti įsijungti taškinio fokusavimo veikseną, nes bus fokusuojama bet kuri į norimą zoną patenkanti ir arčiau esanti šaka. Veiksenoms perjungti naudojamas papildomas mygtukas šalia užrakto paleidimo, taigi tai padaryti galima greitai ir patogiai.
Fokusavimo sistema turi daug nuostatų, taigi galima daug ką susiderinti pagal savo poreikius. Pavyzdžiui, galima rinktis skirtingus fokusavimo taškus, priklausomai nuo fotoaparato laikymo padėties, arba rinktis spartos ar tikslumo prioritetus. Automatinio fokusavimo sistemos sekimo funkcija veikia tikrai neblogai – aparatas sugeba nuspėti judančio objekto trajektoriją, jam esant arčiau nei 8 metrai. Bandydamas fotografuoti radijo bangomis valdomą lėktuvėlį sudėtingo fono sąlygomis, pastebėjau, kad per tą patį laiką dėl geresnės automatinio fokusavimo sistemos sekimo funkcijos bei spartesnės greitaveikos „Canon EOS 7D“ padaro dvigubai daugiau gerų kadrų negu „Pentax K-7“. Palyginti su pagrindiniu konkurentu – „D300s“ galimybės, deja, neturėjau. Aišku, automatinio fokusavimo sistema nėra tobula ir pajėgi sėkmingai sekti artyn bėgantį vaiką (mažiau nei dešimtadalis sufokusuotų kadrų). Taip pat pastebėjau keletą situacijų, kai automatinio fokusavimo sistema informuodavo, kad vaizdas sufokusuotas, o pažiūrėjus nuotrauką matydavosi, jog „prašauta“ keletą centimetrų.
Aparatas neturi automatinio fokusavimo sistemai talkinančios apšvietimo lemputės, tačiau, esant prastam apšviestumui, veikia sparčiai ir beveik visada tiksliai. Prireikus galima naudoti integruotą blykstę, bet praktiškai situacijose, kai šviesos pakanka fotografuoti be stovo ar blykstės, automatinio fokusavimo sistemos jautrumas yra daugiau nei pakankamas.
Taip pat verta paminėti galimybę kalibruoti automatinio fokusavimo sistemą ir pritaikyti ją dvidešimčiai skirtingų objektyvų. Toks kalibravimas ypač gerai veikia naudojantis fiksuotojo židinio nuotolio objektyvais ir yra itin reikalinga savybė perkantiems naudotus objektyvus ar iš užsienio be garantijų.

Filmavimas

Filmavimo funkcija „7D“ įdiegta remiantis geru „EOS 5D Mark II“ pavyzdžiu. Galima rinktis visišką ekspozicijos valdymą – nustatyti ISO, diafragmą ir išlaikymo trukmę. Filmuojama pasirinkus vieną iš trijų raiškos nuostatų: 1920x1080, 1280x720 arba 640x480 taškų, ir, priklausomai nuo raiškos, galima rinktis filmavimo spartą. 1080p formatui siūlomi įprastiniai 29,97; 25; 23,976 kadro per sekundę, o nustačius mažesnę raišką siūloma tik 59,94 arba 50 kadrų per sekundę. Tikiuosi, kad šis apribojimas bus kada nors pašalintas programinių naujinimų būdu, nes dažniausiai 720p25 yra visiškai pakankama kokybė. Priverstinai dvigubai didesnis kadrų kiekis neigiamai veikia kortelės talpą ir mažina maksimalų vaizdo siužeto ilgį, ribojamą iki 4 GB maksimalaus failo dydžio. Taigi, nepaisant 30 min. programinio apribojimo, reali riba yra ~12 min., filmuojant 1080p ir 720p veiksena, ir 24 min., filmuojant 640x480 raiška. Vaizdas saugomas H.264/MPEG-4 formatu, kuris garantuoja gana aukštą glaudinimo lygį, išlaikant gerą kokybę. Garsas įrašinėjamas naudojant integruotą vieno kanalo mikrofoną, bet yra galimybė prisijungti išorinį stereomikrofoną. Filmavimo metu galima nustatyti automatinio fokusavimo funkciją, tačiau to nerekomenduoja pats „Canon“ –kontrastinio automatinio fokusavimo funkcija veikia itin prastai ir greičiau bei patikimiau galima sufokusuoti rankiniu būdu. Kaip ir nuotraukose, naujasis 18 mln. taškų jutiklis puikiai veikia esant didesnėms ISO reikšmėms, ir galima drąsiai sakyti, kad šio aparato filmavimo kokybė yra geriausia tarp APS-C matricos aparatų.

Kitos savybės

„7D“ galinis ekranas kokybiškas, 920 000 taškų – tai jau tapo standartu geresniuose šiuolaikiniuose DSLR. Veiksena „Live view“ vaizdą leidžia priartinti 10 kartų, to visiškai pakanka, norint matyti galutinės nuotraukos ryškumą. Automatinio fokusavimo sistema, fotografuojant šia veiksena, lėta, tačiau tai būdinga daugeliui veidrodinių aparatų. Šioje srityje ir toliau pirmauja „Sony“ modeliai, fokusavimui „Live view“ veiksena naudojantys atskirą jutiklį.
Viena iš naujovių „Canon“ fotoaparatams – nuotolinis blyksčių valdymas naudojant integruotą blykstę. Šią funkciją jau kuris laikas turi konkurentų gaminiai. Galime pasidžiaugti, kad pagaliau ir „Canon“ klientai galės daugeliu atvejų apsieiti be trigerių.
Kaip naujovę galima paminėti ir virtualaus horizonto funkciją, leidžiančią reguliuoti aparato pasvirimą ne tik pagal horizonto liniją, bet pagal vertikalią ašį. Ši naujovė padeda fotografui taupyti laiką, o „Canon“ gali gauti dar vieną tašką už šiuo metu populiarią fotoaparatų savybę.
Yra galimybė prijungti belaidžiu ryšiu veikiantį baterijų laikiklį, per kurį galima valdyti fotoaparatą iš kompiuterio ir persiųsti nuotraukas. Šias savybes, kaip ir didelę maksimalią raišką, įvertins norintys aparatą naudoti studijoje. Prie „gripo“ galima prijungti ir GPS įrenginį bei išorinius diskus.