Chemikai išrado polimerą, kuris susidėvėjęs arba pažeistas pats atsikuria

Amžina automobilinė alyva? Superatsparūs įvairių mechanizmų ir kitų įrenginių komponentai? Panašu, kad jau netrukus tai taps realybe. JAV chemikai išrado naują polimerų rūšį, kuri sugeba atkurti save jį pažeidus arba jam susidėvėjus. Atradimas pristatytas žurnale „Nature Chemistry“.

„Mums pavyko pademonstruoti, kad naikinančias jėgas galima nukreipti kita tėkme – taip, kad jos atkurtų besidėvinčias detales, – pareiškė Djuko universiteto (JAV) chemikas Steve'as Craigas. – Tokiu būdu, jei mūsų sukurtas polimeras savo konsistencija bus panašus į „gniaužomąją gumą“, tai jis virs plastmase, analogiška minkštiems rašiklių gaubtuvėliams. Jei polimeras bus skystas, tai pažeistas jis taps panašiu į gelį.“

S.Craigas su kolegomis eksperimentavo su dibromciklopropanų klasės (DBC) polimerais, kurių atskiros dalys turi angliavandenilių žiedą iš trijų „grandžių“ ir du bromo atomus. Pats žiedas nėra kažkuo itin įdomus, tačiau jam sąveikaujant su kitu polimeru – polibutadienu, prasideda įdomūs dalykai.

Įkaitus arba esant mechaniniam poveikiui, angliavandenilių žiedas DBC monomeruose pradeda irti ir suformuoja laisvuosius radikalus. Šios „uodegos“ dėl bromo atomų lengvai prisijungia prie vieno iš dviejų polibutadieno grandžių centre esančių vandenilio atomų. Tiesa, būtina, kad skirtingų polimerų molekulės būtų tolygiai pasiskirsčiusios po visą medžiagą.

Mokslininkai patikrino savo gaminio atsparumą, nedidelį kiekį skysto polimero paveikę ultragarso bangomis. Kaip ir buvo tikėtasi, DBC ir polibutadieno mišinys ne tik nesuiro, bet ir tapo tvirtesnis, atsparesnis – virto geliu. Po to tyrėjai gautu geliu pripildė plastiką išspaudžiantį švirkštą ir išspaudė gelį į tam tikrą formą. Joje gelis sukietėjo ir tapo tvirta mase.

Chemikai teigia, kad šią technologiją bus galima naudoti gaminant „amžinąsias alyvas“ ir superatsparias detales įvairiai technikai. Tiesa, pirma reikia išspręsti menkos „saviremonto“ spartos problemą.