D. Britanijoje paskelbta, kuris miestas tapo “piratų“ sostine

Ir ja tapo Mančesteris – miestas, kuriame procentas gyventojų, kurie siunčiasi ir platina nelegalias muzikinių kūrinių kopijas, yra didžiausias iš visų D. Britanijos miestų.

Antrąją ir trečiąją vietas šiame „garbingame“ sąraše dalinasi atitinkamai Notingemas ir Sauthemptonas. Tokia statistika buvo gauta, išanalizavus daugiau nei 43 mln. precedentų, kai per BitTorrent buvo parsisiųsta nelegalių muzikinių albumų arba atskirų kūrinių kopijų. Esant tokiai siuntimosi schemai, absoliučioje daugumoje atvejų tas, kas parsisiunčia piratinę kopiją, taip pat dalyvauja jos platinime.

Šiuos duomenis pateikė organizacija Musicmetric, kurios „piratinių šalių reitinge“ D. Britanija užima antrą vietą. Pirmąją vietą užima demokratijos „švyturys“ – Jungtinės Amerikos Valstijos. Trečią, ketvirtą ir penktą vietas okupavo tokios šalys, kaip Italija, Kanada ir Brazilija.

Antra vertus, nėra to blogo, kas neišeitų į gera: iš gautos statistikos labai patogu sekti vienų ar kitų atlikėjų populiarumo dinamiką. Pavyzdžiui, 2012 m. I pusėje dažniausiai siunčiamu per BitTorrent albumu tapo JAV dainininkės Rihanna albumas „Talk That Talk“.

Natūralu, jog britų garso įrašų kompanijas atstovaujanti organizacija BPI iš karto pareiškė, jog „kažkas tampa labai turtingu, vogdamas kitų žmonių daiktus“, o kartu pasiguodė, jog nėra teisinga, kad dainininkams nėra sumokama, kaip visiems kitiems. Aišku, D. Britanijos Piratų partijos atstovas Mančesterio mieste jau spėjo atšauti, kad muzikos industrijos kompanijos tiek daug skundžiasi todėl, jog su dabartiniu Interneto išsivystymo lygiu ekonomika veikia tikrai sklandžiai, o dideli žaidėjai, kurie labiau žiūri savo finansinių interesų, daugiau nereikalingi.