Dažnas šeimos barnis – pragaras ar tik žaidimas?

Mane labai sekina nuolatiniai barniai. Gyvename vyro tėvų namuose, atsiskirti kol kas nėra vilties, tad trintis neišvengiama. Tačiau bjauriausia, kad barniai kyla dėl smulkmenų, ypač jei įsitraukia uošviai. Pasipila neįtikėtini kaltinimai, įžeidinėjimai, man prikišama praeitis, kilmė, pinigai... Viskas pasibaigia isterija, durų trankymu, valerijonais ir ašaromis. Mūsų šeima ne asociali, auginame du mažus vaikus. Vis pagalvoju – Viešpatie, kiek aš tą pragarą dar tversiu?

Atsako psichologė Rūta Bubelienė

Tik nuo jūsų priklauso, kuo jums taps tie barniai uošvių namuose – pragaru ar primetamais žaidimais. Juk pragarui esi pasmerktas, o žaidime gali ir nedalyvauti!

Akivaizdu, kad esate įtraukta į gana dažną suaugusiųjų žaidimą, psichologų vadinamą „Skandalas“. Kai kurios šeimos jį žaidžia netausodamos nei laiko, ir nei sveikatos, nors tai tik nebrandi, primityvi susikaupusių asmeninių bėdų iškrova. Galbūt jums, Liuda, tai atrodo rimta, tačiau pamėginkime į šį „pragarą“ pažvelgti iš šalies.
Reklama

Štai primityvus „Skandalo“ modelis. Į troleibusą įsigrūda žmogysta, iš kurios susiraukusio veido ar energingo darbavimosi alkūnėmis tampa aišku, kad tai – būsimo skandalo epicentras. Ji tik ir laukia, kad kas nors numintų koją. Tokią auką čia nesunku rasti, dar lengviau apkaltinti. Ir prasideda...

Barnis „įsivažiuoja“, reikalavimus atsiprašyti keičia priekaištai jaunajai kartai... Troleibuso keleiviai nejučia pasidalija į priešiškas stovyklas, juk kiekvienas turi savo nuospaudų, o naujai įlipusieji nieko nesupranta – ir ausis ištempę jie nesužinos, kas, kam, ką čia numynė. Gyvenant po vienu stogu su uošviais, trintis būna ne mažesnė nei sausakimšame troleibuse.

Gyvenimas rieda, kartos keičiasi, o giminės žaidimai – vis tie patys. Matyt, Liuda, įlipote į „šeimyninį troleibusą“ (teatleidžia uošviai, kad taip pavadinau brangius jų namus) skandalui jau įpusėjus ir nežinote jo priešistorės – kas, kam ir kada čia buvo numynęs koją. Kad ir kurio namiškio pusę palaikysite, vis tiek jausitės blogai.

Visa bėda, kad kol kas esate priversta važiuoti kartu. Tačiau uošviai – tik pakeleiviai, neprivalote dalyvauti jų žaidimuose.
Svarbu ramiai ir saugiai nuvažiuoti ten, kur reikia – į nuosavus namus, juk pagaliau turėsite savus namus. O dabar atsisakykite dalyvauti primestame žaidime: nesiteisinkite, nepulkite, neieškokite kaltų.

Lėtas avių skaičiavimas mintyse padeda ne tik užmigti, bet ir atvėsti įsikarščiavus. Suskaičiavus iki 50, pulsas sulėtėja, liežuvis nebeapsiverčia ištarti žodžio, kuris deginte degino gomurį. Kai kam jūsų tylėjimas labai nepatiks, tačiau jūsų santykiai su vyru ir vaikais turėtų tik pagerėti.

Stenkitės išnaudoti kiekvieną tinkamą progą ramiam ir meiliam pokalbiui su vyru, svarbu nebetęsti šio tuščio žaidimo savo namuose!