*

Dar kartą apie naujų apšvietimo technologijų baubą


* vu.lt [kamiccolo]

Nors jau kelis kartus viešojoje erdvėje teko aiškinti apie naujų apšvietimo technologijų privalumus ir su jų sparčia plėtra susijusias problemas, tenka dar kartą raminti skaitytojus, kuriuos baugina kai kurios publikacijos, tokios kaip šis neseniai pasirodęs rašinys „Energiją taupančios elektros lemputės – tylios žudikės?“. Perskaitęs jį, norėčiau pasidalyti kai kuriomis mintimis.

1. Mokslininkams, kad ir kiek pasiekusiems savo srityje, privalu atsakingai informuoti visuomenę, remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, statistiškai reikšmingais rezultatais ir tinkamu jų interpretavimu. Deja, rašinyje minimi mokslininkai nėra paskelbę darbų šviesos šaltinių tyrimų srityje, o greta kai kurių svarbių faktų pateikiama nemažai buitinio lygio samprotavimų, pagrįstų baimėmis, psichosomatiniais sindromais, gandais, atsietomis nuo konteksto interpretacijomis ir kompetencijos stoka. Šias baimes sustiprina ir nelabai aukštos kokybės vertimas, kuriame, pavyzdžiui, terminas „spinduliuotė“ netinkamai išverstas į „radiaciją“.

2. Fluorescencinės lempos naudojamos jau daugiau kaip 70 metų, jos vyrauja darbo ir mokymosi vietų apšvietime, pramonėje ir prekyboje, tačiau iki šiol niekam ypač nekliuvo. „Bėdos“ prasidėjo, kai sumažintų matmenų ir veikimo principu niekuo nesiskirianti šių lempų atmaina – kompaktinė fluorescencinė lemputė (CFL) – ėmė stumti iš rinkos šviečiančius „pečiukus“ (o būtent šitaip reikėtų vadinti energiją švaistančias kaitinamąsias lempas šių dienų technologijos požiūriu). Be abejo, „pečiukų“ gamintojai sunerimę ir stveriasi bet kokių priemonių, kad pailgintų atgyvenusios technologijos gyvavimą. Be to, kiekviena CFL lemputė lemia apie 100 litų nuostolį elektros energijos gamintojams ir energijos žaliavų tiekėjams. Kiekvienam iš 400 milijonų Europos gyventojų įsigijus po vieną tokią lemputę, nuostolis yra 40 mlrd. litų. O tai jau suma, dėl kurios negailima investicijų ir į „minkštąsias galias“.

3. Stiklas, iš kurio gaminami fluorescencinių lempų vamzdeliai, net ir būdamas prasčiausios kokybės, visiškai sugeria pavojingą gyvsidabrio garų išlydžio ultravioletinę (UV) spinduliuotę. Beje, šios spinduliuotės žmogaus akis regėti negali ir bauginanti „spiralė“ vamzdelio viduje yra arba optinė apgaulė, arba liguistos vaizduotės padarinys. Tačiau nedidelis kiekis nepageidaujamos violetinės ir artimo UV ruožo spinduliuotės, kurią parazitiškai generuoja vamzdelį iš vidaus dengiantis fosforas, gali ištrūkti pro stiklą. Šis efektas stipresnis, jei vamzdelių gamybai naudojamas netinkamos kokybės stiklas. Todėl perkant tiek įprastas fluorescencines lempas, tiek CFL vertėtų orientuotis į gamintojus, kurie brangina savo reputaciją ir prekinius ženklus (todėl aš neperku ir kitiems nepatariu pirkti tokių lempučių turguje).

4. Trumpabangės spinduliuotės dalis šviesos šaltinio generuojamame sraute labai priklauso nuo susietosios spalvinės temperatūros (SST), kuri nurodoma ant lemputės pakuotės. Aukštos SST šaltiniai (pavyzdžiui, 6500 K „dienos šviesos“ lempos) pasižymi kelis kartus stipresne trumpabange spinduliuote nei žemos SST šaltiniai (pavyzdžiui, 2700 K „šiltai baltos“ lempos). Tačiau net ir prasčiausios kokybės „dienos šviesos“ lempų spinduliuotė nėra daug pavojingesnė nei saulės šviesa. Turint omenyje, kad dirbtinis apšvietimas naudojamas esant apie 100 kartų žemesnei apšvietai nei natūrali, 8 valandos, praleistos po „dienos šviesos“ lempomis, yra tapačios kelių minučių trukmės „saulės voniai“. Šiuo požiūriu susirūpinti turėtų svilintos odos kulto puoselėtojai ir puoselėtojos, kurie ištisomis dienomis kaitinasi po mūsų termobranduoline saulute ar neišlenda iš soliariumų. Asmenys, kurių oda jautri saulės spinduliuotei, turėtų pasirinkti lempas su kuo žemesne SST ir vengti ryškesnės šviesos, nepriklausomai nuo lempų technologijos, kuri šiuo atveju mažai kuo dėta.

5. Dėl neregimojo fotobiologinio poveikio aukštos SST šviesos šaltiniai (ar tai būtų fluorescencinės, ar metalų halogenidų, ar diodinės lempos), naudojami netinkamu paros metu (vakare ir naktį), gali sukelti žmogaus paros ritmo (cirkadinius) sutrikimus, kurie trikdo miegą ir silpnina organizmo imuninę sistemą (turima duomenų net apie su tuo susijusių vėžinių susirgimų skaičiaus augimą). Panašiai ryte naudojami žemos SST šaltiniai (tarp jų ir kaitinamosios lempos) stabdo organizmo perėjimą į budrumo fazę, mažina darbo našumą ir mokymosi efektyvumą. Todėl ateityje rasis „cirkadiniai“ šviesos šaltiniai, kurių SST kinta sinchroniškai su paros metu.

6. Dėl elektroninių srovės keitiklių naudojimo CFL lemputės „mirga“ labai aukštu (dešimčių kHz) dažniu, į kurį žmogaus rega reaguoti iš esmės negali. Tuo tarpu senų modelių fluorescenciniams vamzdeliams ir net kaitinamosioms lempoms (pastarųjų siūlelio temperatūra šiek tiek svyruoja dėl kintamosios srovės) būdingas mirgėjimas 100 Hz dažniu, kuris gali varginti.

7. Pavojingiausias buitinis UV spinduliuotės šaltinis yra ne CFL, o kaitinamosios lempos atmaina – halogeninė lemputė. Jos balionėlis gaminamas iš kvarcinio stiklo ir yra visiškai pralaidus UV spinduliuotei, kurią skleidžia iki 3000 laipsnių įkaitęs siūlelis. Jei šviestuve šių lempučių nedengia stiklinis gaubtas (o šviestuvų parduotuvės nukarstytos „dizaino šedevrais“, nusagstytais šiais pavojingais kvarciniais balionėliais) ar jos neturi specialios dangos, vartotojo oda, akys, taip pat apšviečiami daiktai iš tikrųjų gadinami.

8. Kitas realus pavojus žmonių sveikatai ir gerovei kyla iš vengimo naudoti energiją taupančias technologijas. Kiekvienas „pečiukas“ vartoja perteklinę elektros energiją, kurią gaminant atmosfera papildomai teršiama anglies dvideginiu, kitais pavojingais degimo produktais bei radionuklidais.

9. CFL priešininkus galiu paguosti, kad tai tik tarpinė technologija. Galutinė lempos forma yra šviesos diodas, kuriame naudojamas šviesos generavimo principas leidžia konvertuoti elektros energiją į šviesą 100 proc., o dėl šilumos siurbimo efekto – net ir kiek didesniu našumu. Tėra tik laiko klausimas, kada šie puslaidininkiniai „šviestukai“, neturintys viduje gyvsidabrio ir nespinduliuojantys nepageidaujamų bangos ilgių spinduliuotės, ištobulės ir atpigs, dėl to tiek kaitinamosios, tiek fluorescencinės lempos išliks tik muziejų lentynose šalia balanų.

Autorius yra Pažangių apšvietimo technologijų vystytojų asociacijos valdybos primininkas.

1/1 (1)---
« Spauda « Pagrindinis

* Gen. time: 0.0173
* © xneox.com