Dėl turtuolių įtakos augimo Šveicarija gali tapti feodaline šalimi?

Ekonomistui Image caption: Hansui Kisslingui kelia susirūpinimą tai, kad Šveicarija gali pavirsti feodaline valstybe. Maždaug 10 proc. šveicarų tenka 71 proc. viso šalies turto. Pasak Hanso Kisslingo, tokia statistika verčia nerimauti.

Ekonomisto teigimu, atotrūkis tarp turtingųjų ir kitų likusių žmonių sparčiai auga ir tai gali sutrikdyti nusistovėjusią Šveicarijos demokratinę valdymo sistemą bei ekonomiką.

Statistika teigia, kad 300 turtingiausių žmonių per pastaruosius aštuonerius metus tapo 40 proc. turtingesni, o nuo 1990 metų didelės dalies žmonių pajamos smarkiai sumažėjo.

H.Kisslingas, ankstesnysis Ciuricho kantono vadovas, išleido knygą, pavadintą „Turtas be vaidybos. Šveicarijos feodalizacija“ („Reichtum ohne Leistung. Die Feudaliserung der Schweiz“).

Šveicarija visame pasaulyje gerai žinoma kaip demokratinė federacinė valstybė, tačiau H.Kisslingo knygoje išreiškiamas susirūpinimas, kad ji gali tapti feodaline šalimi.

„Taip yra todėl, kad šveicarai turi tiesioginę demokratiją, kurios esmė - gyventojai gali pareikšti savo nuomonę referendumuose, tad labai greit pasiduoda turčių įtakai, - sako knygos autorius.

Anot jo, problema kyla dėl to, kad čia yra didžiausias turtingų žmonių skaičius – Šveicarijoje tiek pat milijonierių, kiek visoje Vokietijoje: “Turtuoliai vis labiau veikia balsavimus. Pirmą kartą tai pasireiškė 1992 metais, kuomet vyko balsavimas dėl prisijungimo prie Europos ekonominės erdvės. Milijonierius (Šveicarijos tautininkų partijos dešiniojo sparno lyderis) Christophas Blocheris rinkiminei kampanijai, nukreiptai prieš prisijungimą prie Europos ekonominės erdvės, paklojo milijonus. Balsavimo nepavyko laimėti, o aš esu tvirtai įsitikinęs, kad be Ch.Blocherio šiandien būtume Europos ekonominės erdvės dalis“.

Į klausimą, kaip jam pavyko atremti kritiką, kurios susilaukė dėl minčių apie turtinguosius ir buržuaziją, H.Kisslingas atsakė, kad nepaisant visko, jis susilaukė deramos pagarbos: „Didžioji dalis žiniasklaidos mane palaikė, nes pasirinkau liberalų principą. Tačiau knygoje akcentavau pritarimą produktyvumą skatinančiai konkurencijai ir tam, kad nesu nusiteikęs nė prieš vieną, kuris tampa turtingu žmogumi dėl dalyvavimo ekonominiuose procesuose“.

Pasak H.Kisslingo, turto sankaupos kelia pavojų ekonomikai: „Jei viduriniosios ir žemesniosios klasės tiki, kad skirtumas tarp jų bei turtuolių kaip niekada išaugo ir kad jie nukenčia produktyvumą skatinančios konkurencijos rinkoje, tuomet be jokios abejonės, tai tiesiogiai kelia pavojų rinkai. Žmonės ims kritikuoti šią sistemą, o rezultatas akivaizdus – protekcionistinis mąstymas. JAV tai jau pasireiškė, kai vidurinieji gyventojų sluoksniai patyrė pralaimėjimą. Abu kandidatai į prezidento postą stengiasi „sužaisti“ protekcionistų siūlomomis priemonėmis, o tai iš tiesų baugina ekonomiką.

H.Kisslingas siekia, kad būtų įvestas paveldėjimo mokestis turtingiesiems – priemonė, kurią atmetė Ciuricho gyventojai. Ar įvedus mokestį, neatsitiks taip, kad ypač turtingi šveicarai paprasčiausiai išvyks iš šalies?

„Kaimyninės šalies – Vokietijos paveldėjimo mokestis siekia 40 proc., o Prancūzijoje – net ir daugiau. Taigi, nelabai tikėtina, kad žmonės pabėgs į šias šalis. Tokį mokestį siūlyčiau įvesti tik labai dideliam paveldimam turtui – nuo milijono Šveicarijos frankų (apie 2,2 mln. litų) ir tik viršijus šią sumą. Tikrai nenoriu, kad žmonės imtų manyti, jog jie negali perduoti savo turto vaikams. Mane tiesiog domina, kaip galėčiau sustabdyti bet kokią atslenkančią feodalizmo apraišką, kad išvengtume tokio klano, kaip Pietų Amerikoje, kuri kelia grėsmę viso pasaulio ekonomikai ir politikai“, – teigė knygos autorius.

Kai kurių šveicarų statistikos ekspertai taip pat pritaria nuomonei, kad vidurinė klasė santykinai vis labiau skursta, o turtuoliai tampa dar turtingesni.

„Kaip jau minėjau, Šveicarijoje yra didžiausias turtingiausių žmonių skaičius. Nelyginu vargšų su turtingiausiais žmonėmis ir turtinguosius su viduriniuoju sluoksniu. Galiu pateikti keletą pavyzdžių. Turtingiausiųjų dešimtukas, sudarantis procentą Ciuricho gyventojų, turi 677 kartų daugiau turto nei viduriniojo sluoksnio piliečiai 1991 metais. Po 12 metų, 2003-iaisiais, turtingiausiųjų dešimtukas turėjo 1 027 karto daugiau turto, tad šis skirtumas smarkiai išaugo. Vidurinė klasė negauna jokių lengvatų, kaip pavyzdžiui, sveikatos apsauga ar vaikų pašalpos. Taigi, jie privalo panaudoti visas savo lėšas, kol susilaukia kokios nors paramos. Žemiausieji gyventojų sluoksniai sulaukia pagalbos jau nuo pat pradžių. Štai dėl ko sukeliama grėsmė viduriniesiems gyventojų sluoksniams“, – tvirtino H.Kisslingas.