Depresija sergantiems žmonėms būdingas neapykantos sau jausmas

Depresijos kamuojami žmonės neretai būna užsisklendę savyje ir stokoja socialumo. Pastarasis faktas nebūtinai reiškia, jog jiems nepatinka kiti žmonės, tačiau tai gali reikšti, jog jų smegenys nepajėgios apdoroti jausmų taip, kad šie galėtų nekęsti mums įprastu būdu, remdamiesi neseniai atliktos studijos rezultatais, tvirtina mokslininkai.

Jungtinės Karalystės ir Kinijos mokslininkai magnetiniu rezonansu analizavo depresijos kamuojamų ir sveikų žmonių smegenų aktyvumą ir išsiaiškino nuostabą keliantį faktą: pasirodo, visų depresija sergančių asmenų smegenų aktyvumas buvo sutrikęs trijuose regionuose, žinomuose kaip „neapykantos grandinė“. Praeityje atliktų eksperimentų metu buvo nustatyta, jog anksčiau minėtos sritys suaktyvėja žmogui stebint dalykų, kurių jis negali pakęsti, nuotraukas.

Jungtinės Karalystės Warwicko universiteto biologijos srityje besispecializuojančio kompiuterinių technologijų profesoriaus Jianfengo Fengo teigimu, pirmą kartą išvydę smegenų aktyvumo skenavimo rezultatus, mokslininkai buvo šokiruoti. Pasak jo, depresija sergantiems žmonėms būdingas neapykantos sau jausmas, tad natūralu tikėtis, jog kitiems žmonėms jaučiama neapykanta depresijos atveju taip pat yra stipresnė. Visgi, paaiškėjo, jog depresija sergančių asmenų smegenys funkcionuoja ne taip, kaip derėtų, ir tokie žmonės nepajėgūs nekęsti mums įprastu būdu. Anot J. Fengo, susidaro įspūdis, jog depresija sergantys asmenys nesugeba adekvačiai vertinti socialinių situacijų, kurių metu jaučiama neapykanta, ir iš jų mokytis. Galbūt dėl to, sako profesorius, tokie žmonės dažnai linkę nukreipti patiriamas emocijas į save, užuot susidoroję su jomis konstruktyvesniais būdais.

Studijos aprašymas spausdinamas naujausiame mokslinio žurnalo „Molecular Psychiatry“ numeryje. Tai – pirmasis atvejis, kuomet pastebimas ryšys tarp su neapykanta siejamų smegenų sričių aktyvumo ir depresijos. Tikimasi, jog tyrimo rezultatai padės specialistams išsiaiškinti, kodėl konkrečiomis aplinkybėmis depresija sergantys asmenys demonstruoja akivaizdžiai neadekvačią reakciją.

Teksaso universiteto Pietvakarių medicinos centro Dalase klinikos direktorius, nuotaikos sutrikimų programos vyriausiasis koordinatorius daktaras Madhkaras Trivedis sako, jog depresija sergantiems pacientams būdingas išskirtinai stiprus nepasitikėjimas savimi bei socialinis atsiribojimas. Pasak daktaro, kuris pats atliekant studiją nedalyvavo, tačiau teigė esantis labai sudomintas jos rezultatų, smegenų aktyvumo sutrikimai vadinamosios „neapykantos grandinės“ srityse gali būti glaudžiai susiję su anksčiau minėtais požymiais. M.Trivedžio teigimu, panašaus pobūdžio rezultatai skatina labiau domėtis galimomis depresijos priežastimis ir pasekmėmis, kita vertus, specialistas pastebi, jog studijos rezultatai tėra preliminarūs.

Tyrimo metu J. Fengas, padedamas kolegų, magnetiniu rezonansu skenavo 37 sveikų ir 39 depresija sergančių asmenų smegenis, kiekvienam iš pastarųjų specialistai buvo diagnozavę depresiją, tačiau jie arba nesigydė, arba nereagavo į gydymą tradiciniais antidepresantais. Tiek sveiki, tiek negaluojantys tiriamieji buvo panašaus amžiaus ir išsilavinimo, tarp jų buvo maždaug vienodai abiejų lyčių atstovų.

Magnetinis rezonansas parodė, jog sveikų smegenų aktyvumas svyruoja pastovia kreive. Kai smegenų aktyvumas sutrinka, kreivė nustoja buvusi pastovi, kitaip tariant, smegenų aktyvumas tampa nesinchronizuotas – medicinoje šis fenomenas vadinamas „atsijungimu“. 92 proc. depresija sergančių asmenų smegenų aktyvumo sinchronizacija „neapykantos grandinėje“ buvo stipriai sutrikusi, taip pat nustatyti sinchronizacijos sutrikimai smegenų dalyse, siejamose su gebėjimu veikti bei rizikuoti, sukaupti dėmesį, jausti pasitenkinimą darbo rezultatais bei atminties funkcionavimu.

Daugelio praeityje atliktų panašaus pobūdžio tyrimų metu smegenys traktuoti kaip pavienių sričių sistema, sekant tik specifinių sričių aktyvumą ar stebint, kaip funkcionuoja kiekviena jų nepriklausomai nuo likusiųjų, atliekant pastarąją studiją, visos smegenų sritys stebėtos vienu metu – tokia taktika leido specialistams identifikuoti sąsajas tarp skirtingų smegenų dalių funkcionavimo.

J.Fengas ir jo vadovaujama akademikų komanda smegenų skenavimo procedūras atlikinėjo tuo metu, kai tiriamieji ilsėjosi, tokiu būdu minimizuodami potencialios išorinės įtakos galimybę, kita vertus, dėl anksčiau minėtos priežasties mokslininkai sako negalintys būti tikri, jog analogiškai smegenys veikia aktyvių veiksmų atveju. J. Fengo teigimu, studijos rezultatams patvirtinti bus atliekami papildomi tyrimai.

Manoma, jog ateityje „neapykantos grandinės“ analizė gali pasitarnauti efektyvių psichikos sutrikimų gydymo būdų paieškoms bei padėti atrasti naujus vaistus ir psichoterapijos formas. Gali būti, jog po kelių dešimčių metų depresija pasaulyje jau nebebus problema, sakė J.Fengas.