Didžiausia bėda, drebinanti euro projekto pamatus Lietuvoje

Didžiausia bėda,
drebinanti euro Lietuvoje
projekto pamatus

Lietuvos galimybe įsivesti
eurą 2015 m. vis labiau tiki ne
tik palankius ekonominius
rodiklius vardijantys
specialistai, bet ir užsienio
ekspertai. Lietuvoje viešėjęs
advokatų kontoros
„Sorainen“ vykdomasis
partneris Pekka Puolakka
teigė, kad scenarijus, jog
Lietuva liks be euro – mažai
tikėtina, tačiau įspėja ir dėl
galimų grėsmių.
Lietuvos verslo
konfederacijos organizuotoje
konferencijoje „ Euras ir 2014
m. biudžetas“ pranešimą
skaitęs Estijoje dirbantis
suomis P. Puolakka su
naujienu portalu DELFI
kalbėjosi apie Estijos ir
Suomijos patirtį įsivedant
eurą bei trikdžius.
- Su kokiais didžiausiais
iššūkiais susidūrė Estija ir
Suomija, planuodamos
įsivesti eurą?
- Nemanau, kad Estija turėjo
iššūkių. Estijos ekonomika
buvo labai geros formos.
Mastrichto kriterijų atitikimas
nebuvo problematiškas. Estija
buvo ta šalis, kurios norėjo
euro zona, o ne Estijai reikėjo
euro.
Tačiau buvo jaučiamas didelis
pasipriešinimas iš
visuomenės. Estijos krona
buvo suprantama, kaip
nepriklausomybės simbolis.
Manau, tai ir buvo didžiausias
iššūkis. Tačiau tai buvo
informacinės sklaidos
klausimas. Žinoma, buvo ir
politinių debatų, bet jie kyla
visuomet.
Kalbant apie Suomiją, manau,
kad visuomenės
pasipriešinimas buvo dar
didesnis prieš eurą. Suomijoje
mes net neturėjome
referendumo šiuo klausimu.
Įsivesti eurą nusprendė
parlamentas. Manau, kad jei
būtume turėję referendumą,
eurui būtų nepritarta.

- Kodėl žmonės buvo taip
neigiamai nusiteikę euro
klausimu?
- Suomiai visada viskam
priešinasi, todėl ne taip
lengva būtų paaiškinti.
Estijoje, manau, didesnė
problema buvo informacijos
sklaidos trūkumas. Žmonėms
nebuvo suteikta pakankamai
informacijos, todėl jie bijojo
greito kainų augimo. Taip pat
prie to prisidėjo baimė
prarasti dalį identiteto.
- Kaip manote, ar Lietuva
to paties neišvengs?
- Nežinau, bet kuo šalyje yra
geresnė ekonominė situacija,
tuo lengviau žengti šį žingsnį.
Dabar Lietuvos situacija yra
pakankamai gera, todėl,
nemanau, kad bus didelių
problemų.
- Ar gali būti taip, kad vis
dėlto Lietuva neįsives
euro?
- Jei taip nutiktų, būčiau labai
nustebęs. Žinoma, visko gali
būti, bet, manau, tai nutiktų
nebent dėl didžiulio šoko
euro zonoje. Turėtų nutikti
kažkas labai fundamentalaus,
pavyzdžiui, kurios nors euro
zonos šalies griūtis.

- Ekspertai Lietuvoje įspėja
apie itin mažą rezervą
bandant atitikti biudžeto
deficito Mastrichto kriterijui.
Ar jis gali Lietuvai pakišti koją?
- Mažinti išlaidas, kai tai daryti
reikia taupant, yra sunkiau,
tačiau daug geresnė situacija,
kai esant ekonomikos
augimui didėja mokesčių
surinkimas. Kaip teigė jūsų
finansų ministras, PVM
surinkimas kol kas mažokas,
bet galima tikėtis jo augimo
dėl ekonomikos augimo.
- Kalbant apie finansinius
Pietų Europos šalių
sunkumus, ar dabar
palankus metas jungtis
prie euro zonos?
- Pačioje euro zonoje krizės
nėra. Tiesiog turime atskiras
šalis, kaip Graikija, Ispanija,
Kipras, kurios turi problemų.
Tai atskirų šalių krizės. Jie su
šia problema susidūrė, nes
nesilaikė bendrai sutartų
taisyklių, bet, manau, kad
ateityje stipresnė Europos
centrinio banko priežiūra
situaciją pakeis.
- Ar prisijungę prie euro
zonos lietuviai taip pat
mokės už kitų valstybių
fiskalinės drausmės
nesilaikymą?
- Visų pirma, tai nėra
vienpusė pagalba. Žinoma,
suomiai dabar piktinasi, kad
keletas milijardų buvo
paskolinti Graikijai, tačiau iš
tiesų už šitas paskolas yra
mokamos palūkanos. Jei
neklystu, nuo 2010 m.
uždirbta 200 mln. eurų
palūkanų.
Be to, kas gali garantuoti, kad
vieną dieną jums nereikės
tokios pačios pagalbos. Taigi,
reikia kažką duoti, kad
galėtum gauti. Suomiai visą
laiką piktinosi, kodėl turi
mokėti už tuos, kurie buvo
nedrausmingi. Bet manau,
kad penkerių metų bėgyje ši
situacija gali apsiversti.