Diskriminaciją visuomenėje skatina „tikro“ vyro stereotipas?

Nors civilizuotų bendruomenių gyvenimą reguliuojantys įstatymai draudžia diskriminuoti kitus asmenis dėl jų lyties, amžiaus, seksualinės orientacijos ar kitų jų gyvenimo aspektų, realybė, deja, yra kitokia. Šių dienų visuomenėje tiesioginę ar netiesioginę diskriminaciją patiria ne tik socialiniai pažeidžiamų grupių atstovai, bet dėl įsigalėjusių stereotipų ar išankstinių nuostatų su šiuo reiškiniu susiduria ir šioms grupėms nepriklausantys asmenys.

Spalio 12 dieną Lietuvos studentų sąjungos surengtame seminare-diskusijoje „Diskriminacijos fenomenas: teisinis ir socialinis aspektai“ šia tema savo įžvalgomis ir atliktų tyrimų rezultatais dalijosi visuomeninių organizacijų ir mokslo institucijų atstovai.

Lygių galimybių plėtros centro atstovė dr. Margarita Jankauskaitė kalbėdama apie vyriškumo normas ir lyčių lygybę visuomenėje sakė: „Dažnai visuomenėje diskutuojame apie diskriminuojamas grupes, skatiname supratingumą, bet juk yra ir kitos grupės, kurios turi privilegijų. Jei manysime, kad moterys yra socialiai pažeidžiama grupė, vadinasi vyrai turi tam tikrų privilegijų. Mes visi tam tikrose situacijose turime tam tikrų privilegijų, kurių labai sunku atsisakyti, tad sąmoningai ar ne diskriminaciją visuomenėje palaikome.“

Koks yra „tikras“ vyras?

Kalbėdama apie vyriškumo normas mūsų visuomenėje, specialistė sakė: „Skiriamos trys pagrindinės normos: statuso norma - „tikras vyras“, turintis finansinio, socialinio ir kultūrinio kapitalo, taip pat egzistuoja galios norma – vyras privalo būti fiziškai ir ekonomiškai stiprus, lytiškai pajėgus ir intelektualus. Trečioji - nemoteriškumo norma, susijusi su seksizmu ir homofonija.“

M. Jankauskaitės teigimu, minėtosios vyriškumo normos tarsi užkerta kelią vyrams aktyviau dalyvauti šeimos gyvenime ar rinktis profesiją, kuri šiuo metu laikoma labiau moteriška. „Tokiais atvejais nelinkstama kritikuoti pasenusią normą, o dažniau pasitelkiami sekstiniai ir homofoniniai komentarai.“

Specialistė atkreipė dėmesį ir į tai, kad prie „tikro“ vyro įvaizdžio visai nedera emocijų, jausmų raiška, o vienintelis emocijų raiškos kanalas – pyktis, tad egzistuoja tam tikras ryšys tarp tokios emocijų raiškos ir smurto šeimoje – jei vyras nesuranda ar netaiko kito savo jausmų raiškos būdo, kažkas turi tapti jo objektu ir dažniausia negatyvios emocijos nukreipiamos į šeimos narius.

Privilegijuotą vyrą specialistė apibūdino kaip baltaodį, heteroseksualų viduriniosios klasės atstovą. „Jei neatitinka nors vienas iš šių kriterijų, asmuo rizikuoja patekti tam tikrą „paribį“.
Pasak specialistės, ši norma kaip ir kitos socialinės normos yra suformuota pačios visuomenės.

M. Jankauskaitės teigimu, visuomenės mąstymą, o kartu ir pačias normas neabejotinai veikia ir ekonominiai pokyčiai. „Socialiai ekonominiame kontekste matome kaip keičiasi žmonių tarpusavio santykiai. Tai puikiai atskleidžia reklama, kuri jau nebesirūpina parodyti prekės privalumus, o stengiasi „parduoti“ tam tikrą socialinį santykį, juk reklamoje, kur moteris pakėlusi puodelį kavos randa žiedą, juk parduodama ne kava, o šeimos santykiai, vertybės, intymumas.“

Jaunimo tarpe paplitusios homofoniškos nuostatos

Specialistė išsakė pastebėjimą, kad homofoniškos nuostatos smarkiai paplitusios ir tarp jaunų žmonių. „Atliktas tyrimas parodė, kad į klausimą, kaip jaustųsi bendraudami su tam tikrų visuomenės atstovais, daugiausiai negatyvių nuomonių buvo išsakyta apie seksualines mažumas, antroje vietoje - žmonės, turintys specialiųjų poreikių, o trečioje – religinių mažumų atstovai.“

M. Jankauskaitės teigimu, tyrime dalyvavę vaikinai negatyviau įvertino bendravimo su mažumos atstovu galimybę, o tai būtų sietina su minėta vyriškumo norma. „Norėdami išgyvendinti tokį reiškinį kaip homobofija, reiktų labai rimtai atkreipti dėmesį tai, kokios vyriškumo normos formuojamos.

Lietuva – trečia tarp moterų karjerai nepalankiausių šalių ES

Apie moterų karjeros galimybes Lietuvoje viešai diskutuojama buvo nekartą, bet ši tema ir toliau išlieka aktuali, nes sociologų atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvoje beveik visose veiklos srityse moteriai padaryti karjerą yra kur kas sunkiau nei vyrui. Tokią situaciją lemia ne tik darbo rinkos ypatybės ir kitų socialinių faktorių poveikis, bet lemiamos tam įtakos turi ir visuomenės mąstyme įsišakniję stereotipai, tokie kaip kad moterys ne tokios protingos kaip vyrai, moterys pačios nenori daryti karjeros ar karjeros ir šeimos gyvenimo suderinimo sunkumai.

Tokios tendencijos pastebimos ne tik privačiame ir valstybiniame darbo rinkos sektoriuose , bet būdingos mokslinei veiklai.

Vilniaus universiteto docentė Giedrė Purvaneckienė kalbėdama apie lyčių lygybės politiką moksle, kalbėjo: „Šiuo metu Lietvoje merginoms užsiimti moksline veikla labai palanku, nes dėl mažų atlyginimų vyrai į šią sritį neina“, - juokavo specialistė.

G. Purvaneckienės teigimu, pagal 2006 metų duomenis moterų tyrėjų Lietuvoje yra daugiausiai iš visų ES šalių, antroje vietoje – Latvija. Visoje ES akademinių bendruomenių narių 18-34 proc. sudaro moterys.

Ar sunku moterims daryti mokslinę karjerą Lietuvoje? Specialistės teigimu, „stiklinių lubų“ indeksas rodo, kad Lietuva užima trečia vietą ES tarp nepalankiausių šalių moterų karjerai. „Lietuvoje ši moterų diskriminacija tris kartus didesnė nei Rumunijoje, Bulgarijoje ar Vokietijoje. Pagal labai objektyvius rodiklius vertinama mokslinį laipsnį moteriai lengviau, o gauti pareigas – sunkiau, nes kriterijai ne visuomet objektyvūs.“ Mokslininkė išsakė pastebėjimą, kad neskaidrumas akademinėje bendruomenėje su karjera susijusiais klausimais didėja.

Mokslininkės teigimu, nors tyrimai rodo, kad mišriuose darbo kolektyvuose sukuriama daugiau inovatyvių idėjų, mūsų šalyje tebėra tokių sričių, kur darbuotojos moterys sudaro mažumą, o apie jų dalyvavimą vadovaujančioje veikloje iš viso sunku kalbėti.

„Dažnai mergaitės įtikinamos, kad dirbti mokslinį darbą neįdomu, o pridėjus įvairius stereotipus ima aiškėti, kad tai gana sunkiai įmanoma, o tai paaiškina, kodėl Lietuvoje taip mažai tiksliųjų mokslų srityse dirbančių mokslininkių – vyrams sunkūs mokslai, moterims lengvi“, - truputį ironizavo mokslininkė.