Diskusija komitete: po televizijos laidų žmonės žudosi

Trečiadienį Seime surengtoje diskusijoje linksniuotos populiarios komercinių televizijų laidos „Valanda su Rūta“ ir „Paskutinė instancija“. Jos pasirinktos kaip pavyzdžiai, po kurių žmonės žudosi. Komerciniai transliuotojai užsimena, kad galbūt palaikytų idėją uždrausti žiniasklaidoje kalbėti apie savižudybes – tokį žingsnį žengė Prancūzija.

Diskusijoje kalbėta apie informacijos apie savižudybes pateikimą televizijoje. Jos pradžioje parodytos dvejų laidų ištraukos, pasakojančios apie prieš keletą mėnesių nusižudžiusį devynmetį. Rūtos Mikelkevičiūtės vedamoje LNK laidoje „Valanda su Rūta“ dalyvavo ir istorijos detales pasakojo nusižudžiusio berniuko sesuo ir teta. Tiesa, jos veidus buvo pridengusios domino akiniais.

Laidoje detaliai pasakota apie nusižudžiusio berniuko mamos blogybes, čia nuskambėjo raginimas motiną sterilizuoti, ieškota kaltų dėl tragedijos.

Kitoje laidoje - Rūtos Janutienės ir Rūtos Sinkevičienės „Paskutinėje instancijoje“ - dramatišku balsu pasakota, kaip liesutis berniukas melsvais paakiais surišo kilpą, į ją įkišo galvą ir „pasidarė galą“. Laidoje pasakota, kas nuo vaiko kūnelio nuėmė kilpą, rodyta savižudybės vieta, pateikta, kad vaiką prie savižudybės privedė mama.

TV3 laidos pabaigoje parodyta ir mažametė nusižudžiusio berniuko sesutė. Anapilin išėjusio berniuko teta papasakojo buvusi pas burtininkę, kuri jai išpranašavusi laidotuves.

Profesorė: nuo tokių dalykų žmonės žudosi
http://g4.delfi.lt//images/pix/300x188/570a986e/file52653267_20a59052.jpg

„Tai parodo gana būdingą mūsų žurnalistikos lygį – tokie dalykai labai mėgstami. Aš ne burtais, o moksliniais tyrimais pasiremdama galiu tikrai pasakyti, kad tikriausiai jau koks žmogus ir nusižudė nuo tokių laidų. Nuo tokių dalykų žmonės žudosi“, - matytų laidų ištraukas įvertino Vilniaus universiteto Klinikinės psichologijos katedros vedėja profesorė Danutė Gailienė.

Profesorė ironizavo, kad uždėjus domino kaukes „užtikrintas“ laidoje kalbėjusių moterų anonimiškumus. Tai ji įvertino kaip pasityčiojimą.

Pasak D. Gailienės, įrodyta, kad savižudybė užkrečiama – dažniausiai žmonės nusižudo neimpulsyviai, dauguma atvejų tai būna procesas, kuriam asmuo lašas po lašo pribręsta. Profesorės teigimu, labai svarbu, kaip apie savižudybę informuojama. Tai lemia, ar savižudybė atrodys patraukliai, didvyriškai, ar ją bus bandoma pamėgdžioti.

„Beveik viską, ko negalima daryti, čia matome. Negalima šaukti, daryti sensacijos, sakyti, kad tai yra tragedija ir visi sukrėsti, dabar visi kalti bus nubausti. Vaikui, paaugliui, kuris į tą pusę mąsto arba jaučiasi skriaudžiamas, ši informacija kaip balzamas – štai kas bus, jei ir aš tą padarysiu - visa Lietuva kalbės, visi bus sukrėsti ir visi blogiečiai bus nubausti“, - kalbėjo D. Gailienė.

Profesorė priminė, kad nuo 1996 m. Lietuva – čempionė pagal savižudybių skaičių Europos Sąjungoje. „Sensacija ne tai, kad yra sunkių šeimų – sensacija tai, kad mes nieko nedarome. Nėra jokios valstybinės strategijos. Nėra kam su žiniasklaida kalbėtis, nes nėra už tai atsakančių žmonių“, - apgailestavo D. Gailienė.

Ji atkreipė dėmesį, kaip Norvegijos žiniasklaida nušvietė neseniai mirusios aštuonmetės iš Lietuvos mirtį – neskelbtas nei vardas, nei pavardė, parodytas tik iš tolo nufotografuotas namas. Nei pareigūnai, nei žiniasklaida neskelbė konkretybių.

P.Skruibis: užtenka, jei laida paveiks 0,1 proc.
http://g2.delfi.lt//images/pix/300x188/3515e6ba/file43601875_bcf299a5.jpg

D. Gailienei antrino Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos direktorius Paulius Skruibis. Pasak P. Skruibio, pastebima, kad po panašių laidų padaugėja pagalbos prašančių žmonių.

„Nereikia įsivaizduoti, kad kalbame apie masinius dalykus. Turbūt teisūs bus žmonės, kurie sakys, kad 99,9 proc. žmonių tokia laida kažkaip ypatingai nepaveiks. Bet paskaičiuokime, kas yra 0,1 proc. - tai yra 3000 Lietuvos gyventojų. Jei iš tų 3000 didžioji dalis paveikti, tai galime sulaukti pirmos, antros savižudybės ir tai yra labai daug. Nereikia, kad paveiktų 100 proc. - užtenka 0,1 proc., kad rezultatas būtų labai didelis“, - aiškino psichologas, „Jaunimo linijos“ direktorius P. Skruibis.

Diskusijoje aptartas Prancūzijos atvejis – šioje šalyje iš viso žiniasklaidai uždrausta skelbti apie savižudybes. Tačiau, pasak D. Gailienės, ši priemonė ypatingų rezultatų nedavė, iki šiol yra plačiai diskutuojama tarp specialistų. Kol kas Prancūzijos pavyzdžiu kitos šalys nepasekė.

Diskusiją inicijavusi Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) parengė ir artimiausiu metu ketina patvirtinti rekomendacijas televizijoms dėl informacijos apie savižudybę pateikimo. LRTK pirmininkas Paulius Subačius priminė, kad prieš keletą metų keli didieji kanalai per žinias parodė vieno asmens savižudybę – išsikvietęs televizijas, šis iššoko pro langą. Po šio įvykio komisija transliuotojus kvietė pokalbiui ir iki šiol panašios istorijos nepasikartojo.

Transliuotojai kaltina prodiuserius

Komercinėms televizijoms atstovavęs Lietuvos radijo ir televizijų asociacijos atstovas Andrius Romanovskis sakė, kad transliuotojai LRTK rekomendacijoms iš principo pritaria.

„Mes dar tikriausiai diskutuosime, nes gali būti, kad palaikysime idėją dėl visiško draudimo kalbėti apie savižudybes. Tada tai taptų valstybės atsakomybe ir valstybė turėtų tą problemą spręsti“, - sakė A. Romanovskis.

Pasak A. Romanovskio, televizijų vadovai tikriausiai neturi tikslo taip rodyti temas apie savižudybes. Esą tai lemia laidas kuriantys prodiuseriai, o kartais juos galima sukontroliuoti tik po laidos pasirodymo eteryje. Televizininkų atstovui priminta, kad pagal įstatymus už rodomą turinį atsako transliuotojas.

Beje, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto rengta diskusija nesudomino nė vieno parlamentaro.