Dėl baisios ligos paplitimo kaltinami vikingai

Škotijos salų gyventojai už didelį sergamumą išsėtine skleroze gali padėkoti vikingams, teigia mokslininkai, rašo dailymail.co.uk.

Edinburgo universiteto mokslininkų duomenimis, Orknio salose viena moteris iš 170-ies serga išsėtine skleroze.

Tyrimui vadovavęs daktaras Jimas Wilsonas sako, kad bent iš dalies dėl to gali būti kalti protėviai vikingai. Vikingai iš salų rengdavo išpuolius, tai truko iki 1231 m.

Edinburgo universiteto genetikos specialistas J. Wilsonas teigė: „Nuo seno galvota, kad išsėtinė sklerozė paplitusi dėl istorinių salos ryšių su skandinavais. Iš dalies tai daug ką paaiškintų. Mano ir kitų tyrimai rodo, kad pusė salų gyventojų kilę iš Skandinavijos, iš vikingų.

Skandinavijoje yra vietų, kuriose didelis sergamumas išsėtine skleroze, tačiau turi įtakos ir škotiškas paveldas. Patyrinėjome taip pat ir Kanadą. Pavyzdžiui, lyginant su Kvebeku, kurio gyventojai daugiausia kilę iš prancūzų, vietose (Kanadoje), kur gyvena daug škotų, yra daug sergančių išsėtine skleroze. Manau, (liga paplitusi) dėl genetinių ir aplinkos veiksnių – mažai saulės, todėl trūksta vitamino D.“

Anot J. Wilsono, 20 tūkst. Orknio salų gyventojų greičiausiai labiau linkę sirgti išsėtine skleroze dėl paveldėto genetinio polinkio (kurį mokslininkams dar reikia išsamiau ištirti) ligai.

J. Wilsonas aiškina, kad senovėje žmonės dažnai tuokdavosi savo bendruomenės ribose: „Tam tikru lygiu, genetiniu pagrindu žmonės iš vienos parapijos yra didelės šeimos nariai. Nors dar nepavyko rasti genetinio veiksnio (kuris paaiškintų dažną sergamumą išsėtine skleroze), tai nereiškia, kad jo (genetinio veiksnio) nėra.“

Išsėtine sklerozė suardo smegenų nervų ląsteles dengiantį mielino dangalą, todėl susilpnėja ir sulėtėja iš smegenų į kūno dalis siunčiami signalai, žmogus gali tapti nebyliu, netekti regėjimo, jausti pykinimą, raumenų silpnumą, galiausiai tapti neįgaliu.

Škotijoje, ypač Orknio salose, taip pat Kanadoje ir Skandinavijoje daugiausiai žmonių serga išsėtine skleroze.

Paskutinį kartą išsamus tyrimas buvo atliktas 1974 m. Tada paaiškėjo, kad Orknio salose iš 100 tūkst. gyventojų 309-iems diagnozuojama išsėtinė sklerozė.

Dabartinio tyrimo duomenimis, išsėtine skleroze serga 402 iš 100 tūkst. žmonių, o Orknio salose – 80 gyventojų iš 100 tūkst.

J. Wilsono įsitikinimu, išsamesni tyrimai padėtų suprasti, kodėl padaugėjo sergančiųjų išsėtine skleroze.

Ilgą laiką išsėtinės sklerozės priežastimi laikytas vitamino D (kurio didelė dalis gaunama iš Saulės) trūkumas, tačiau, J. Wilsono teigimu, šiaurinėse Škotijos vietovėse sergančiųjų išsėtine skleroze ne tiek daug, kiek kitose vietose, todėl reikalingas išsamesnis tyrimas.

Šiuo metu Orknio salos gyventojams tiriamas vitamino D lygis.