Dėl ligos sodo namelyje likęs gyventi Vytautas: supakavo ir paguldė į KGB ligoninę

Praeityje grasus vestuvių muzikantas Vytautas daugiau nei 30 metų serga psichikos liga. Nepaisant to, ką teko ištverti, dabar teigia esantis laimingas: nekeikia dienos, kai važiavo į Maskvą. Norėjo valstybėje padaryti tvarką, o buvo paguldytas į KGB ligoninę ir pripumpuotas vaistų.

„Prasidėjo didybės manija - galvojau, ką čia išdarinėja tie valdininkai, reikia vykti į Maskvą ir padaryti tvarką. Nuėjau į Cento Komiteto priėmimą pas Andropovą. Norėjau teisybės, o ne kad man vienam gerai būtų. Kadangi buvau profesionalus muzikantas, labiausiai kliuvo, kad negalim išvažiuoti groti į užsienį. Norėjau sugriauti sienas. Žodžiu, mane supakavo ir paguldė į KGB ligoninę“, - pasakojo Vytautas.

Apie tai jo žmona sužinojo tik po poros savaičių. Ir, kaip pasakoja, pamačiusi „pagydytą“ vyrą pradėjo verkti. „Žmonai buvo dvigubas šokas: pirma, kad aš ligonis, antra, tiek buvau pripumpuotas vaistų, kad nebegalėjo pažinti“, - prisiminė vilnietis.

Pasak Vytauto, žmonai teko kaip reikiant pavargti, kad galėtų jį pasiimti gydyti į Lietuvą, tačiau ji išsiaiškino, kad turi tokią teisę ir Vytautą išsivežė namo.„Kad ir kaip ten buvo, didybės manija man iš tiesų pasireikšdavo“, - pripažįsta Vytautas, pridurdamas, kad dėl to prasidėjo problemos darbe.

Teko parduoti butą

Tuometinėje Vilniaus konservatorijoje chorinį dirigavimą baigęs muzikantas grodavo vestuvėse, gaudavo nemažus honorarus, ir, kaip pats sako, visai neblogai gyveno. Tačiau liga viską apvertė aukštyn kojomis.

„Visų pirma, labai pasikeitė mano mąstymas. Antra – užgriuvo piniginės problemos. Vienu metu šeima gyveno tik iš mano pensijos - 220 litų, nes žmona neturėjo darbo, o reikėjo pasirūpinti ir dviem dukromis“, - pasakojo vyras.

Paklaustas, kaip išgyveno, Vytautas prisiminė su žmona nutarę parduoti trijų kambarių butą Vilniuje ir apsigyveno sode su nameliu, kur nėra centrinio šildymo, o sklype galima užsiauginti daržovių.

Ligoninėje padarė karjerą

„Psichologiškai labai sunku, kai esi įpratęs daug uždirbti ir staiga iki minimumo nukrinta tavo pajamos. Karjera irgi nutrūksta, bet, kaip sakė mūsų klubo prezidentas, aš ir čia karjerą padariau: iš paprasto „psicho“ tapau Vasaros 5 klubo „Kūlgrinda” meno vadovu”, - saviironijos stebuklus demonstravo muzikantas, pabrėždamas, kad dabar yra laimingas: instrumentą, turi, dainininkų turi, šeimą turi ir net dviejų anūkų sulaukė.

Vytautas neneigė, kad su sergančiais žmonėmis artimiesiems nėra lengva: „kai man pakilimas, nežiūriu nioko: man reikia skristi, aš erelis, o jūs norite nusodinti ant žemės“. Bet žmona per 31 metus nepabėgo, dar vis mane pakenčia“, - juokiasi Vytautas.

Vyras negailėjo gerų žodžių psichiatrei Mildai Ručinskienei, kuri jį daugybę metų gydė. „Sergu jau 31 metus ir visą tą laiką vartoju vaistus. Tai ji padėjo įkurti dienos centrą ir klubą, į kurį renkasi psichikos ligomis sergantys žmonės, čia galintys užsiimti bendra veikla. Man tai – labai svarbu, nes galiu groti, kuriu dainas”, - sakė DELFI pašnekovas.

Sergamumas depresija padvigubėjo

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, Lietuvoje kasmet depresija suserga 1500-2000 žmonių. 2010 metais mūsų šalyje buvo per 20 tūkst. žmonių, sergančių depresija.

Specialistai susirūpinę, kad per dešimt metų ligotumas depresija beveik padvigubėjo: jei 2000 metais 100 tūkst. gyventojų teko 380 sergančiųjų depresija, o 2010 metais jau 722.

Kaip DELFI komentavo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto gydytojas rezidentas Janas Hilbigas, nuolatinis ir ryškus ligonių skaičiaus augimas rodo, kad penktadaliui depresija sergančių pacientų ligos forma pereina į lėtinę.

Pradėjo taikyti CBASP psichoterapiją

„Lėtine depresija vadinamas depresinis nuotaikos sutrikimas, besitęsiantis ilgiau nei 2 metus, kai laikotarpiai be simptomų yra trumpesni nei 2 mėnesiai“, - sakė gydytojas.

Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad 2020 metais depresija taps antra liga pagal išlaidas, kurias valstybės skiria ligonių gydymui ir jų nedarbingumui kompensuoti.

Manoma, jog kokybiškai teikiama CBASP psichoterapija, kuri šiemet pradėta taikyti ir Lietuvoje, 85 proc. atvejų leis pasiekti visišką ar bent dalinį simptomų išnykimą.
Naujo gydymo būdo Lietuvos medikai mokėsi padedant Baltijos ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biurui bei fondui „Hochschulkontor“, kuris finansuojamas Vokietijos užsienio ministerijos lėšomis.