Dėl papildomų kilogramų – negailestingi vaikų kirčiai

Jei jūsų vaikas yra apvalesnio kūno sudėjimo, iš anksto vertėtų pagalvoti, kaip apginsite jį nuo bendraamžių patyčių. Lietuvoje pedagogai tyčiojimesi iš apvalesnių vaikų dažnai neįžvelgia rimtesnės problemos, tuo tarpu užsienio šalių patirtis rodo, kad kovojant su bet kokiomis patyčiomis būtina imtis griežtų priemonių ir netgi šalinti jų iniciatorius iš ugdymo įstaigų.

Lietuvoje apie mokykloje ir ikimokyklinio ugdymo įstaigoje patiriamas patyčias dažnai nedrįsta kalbėti ne tik vaikai, bet ir tėvai. Juolab kai pasityčiojimo objektu tampa papildomi kilogramai.

Nenorėjusi viešai skelbti savo vardo vilnietė mama papasakojo, kad jos penkiametis sūnus nenori lankyti ikimokyklinukų grupės ir netgi atsisako valgyti, nes vaikai tyčiojasi, kad jis yra storas.

Tris vaikus auginanti moteris neslėpė, kad ir du vyresni jos sūnūs nebuvo smulkaus kūno sudėjimo, tačiau niekad dėl to nepatyrė jokių problemų. Tuo tarpu dabar net darželyje negalima ramiai palikti vaiko: pedagogai mato tik fizines patyčias, o tai, kad vaiką užgaulioja žodžiais, paskui jis nenori bendrauti ir netgi atsisako valgyti, pasirodo, nėra problema.

Tačiau skaičiai rodo ką kita: Lietuvoje patyčias patiria maždaug apie ketvirtadalis 11 – 15 metų mokinių, iš kitų tyčiojasi maždaug trečdalis berniukų (30 proc.) ir apie 17 proc. mergaičių. Palyginus su kitomis šalimis, patyčių dažnis Lietuvos ugdymo įstaigose kol kas išlieka vienas didžiausių.

Renkasi silpnesnius už save

Specialistai tvirtina, kad patyčių būdai nesikeičia nuo senų laikų, tačiau šiandien atsirado kažkas naujo. Tarp vaikų plinta vadinamosios „kibernetinės patyčios, kai pasitelkiamos trumposios SMS žinutės, interneto pokalbių svetainės, žaidimai. Vis dažniau tyčiotis pradeda mergaitės, kai anksčiau tokių būdavo vos viena kita.

Paklausus, kas dažniausiai tampa patyčių aukomis, Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filialo Vaiko raidos centro Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriaus specialistai sutartinai tvirtina, kad tai nebūtinai gabūs ar prastai besimokantys, su akiniais ar strazdanoti, apkūnūs ar liesi, aukšti ar žemi vaikai ir paaugliai, svarbiausias kriterijus – smurtautojas pasirenka silpnesnį už save.

„Būtina akcentuoti, kad tai, jog vaikas atrodo ar elgiasi kiek kitaip nėra jokia patyčių priežastis. Pavyzdžiui, akinių nešiojimas nėra kas nors blogo, kas pritrauktų patyčias, bet tyčiojamasi iš nešiojančiųjų akinius ir iš tų, kurie jų nenešioja. Gali būti tyčiojamasi tiek iš apkūnių, tiek iš smulkesnių vaikų. Apskritai, priežasčių reikia ieškoti tuose, kurie tyčiojasi, kurie ieško, ką galima įskaudinti. Jie tiesiog prisikabina prie bet kokių savybių“, – kalbėjo Vaikų linijos vadovas dr. Robertas Povilaitis.

Pasak jo, mokyklos, darželiai ir kitos ugdymo įstaigos vis dažniau ieško galimybių ir bando spręsti patyčių problemas, tačiau realiai patyčių skaičių galima sumažinti tik tuomet, kai į šios problemos sprendimą aktyviai įsitrauks tiek valstybinės, savivaldybių institucijos, tiek ugdymo įstaigos ir vaikų tėvai.

Ugdymo įstaigoms – didesnė atsakomybė

Užsienio šalių patirtis rodo, kad kovojant su vaikų patyčiomis nereikėtų baimintis didesnės atsakomybės ir griežtesnių bausmių.

Airijoje, kaip ir kitose Vakarų Europos šalyse, skiriama ypatingai daug dėmesio, kad vaikai neužgauliotų vieni kitų. Nesvarbu fiziškai ar psichologiškai. Angliškai toks elgesys vadinamas bullying.

Kaip DELFI pasakojo Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkas dr. Arūnas Teišerskis, dirbantis ir savaitgalinėje Dublino lituanistinėje mokykloje, Airijoje ugdymo įstaigoms numatyta kur kas didesnė atsakomybė už vaikų gerovės užtikrinimą nei Lietuvoje.

„Airijoje sunkiai įsivaizduojamas toks elgesys, kai bendraamžiai tyčiojasi iš vaiko vadindami jį storuliu, o auklėtojas tame neįžvelgia problemos. Po tokio įvykio tėvai eitų pas įstaigos vadovą ir toks auklėtojas lėktų iš darbo už nesugebėjimą atlikti savo pareigų. O jei vizitas pas vadovą nepadėtų, tada pats vadovas greitai gautų kvietimą į teismą“, – airiškos sistemos niuansus vardijo A. Teišerskis.

Šioje šalyje mokyklos ir darželiai, jų vadovai ir darbuotojai pagal įstatymus yra atsakingi už juos lankančių vaikų gerovę. Todėl nukentėjusių vaikų tėvai gali labai greitai paduoti tų įstaigų vadovybę į teismą už tai, kad jie neužtikrina tos gerovės. Ir tokie teismo procesai, jei tik yra bent kiek aiškesnių įrodymų, labai greitai bylas išsprendžia teigiamai nukentėjusiojo atžvilgiu.

Problemos kyla iš šeimos?

Airijoje pedagogai yra specialiai paruošiami, kaip paveikti vaikus, kurie užgaulioja kitus, egzistuoja net atskiros metodikos, kurias mokyklos ar darželiai privalo įgyvendinti savo įstaigose.

Pedagogai privalo mokėti spręsti patyčių problemas, pradedant nuo tokio elgesio identifikavimo, prevencijos ir toliau iki pat pasekmių naikinimo.

„Aišku, auklėtojos ar mokytojos bando susitvarkyti pačios, bet būtinai kviečiami tėvai, kurie informuojami apie tas problemas, bandoma jas spręsti su tėvų pagalba. Visų pirma yra daug dirbama su tuo vaiku, kuris užgaulioja. Iš esmės tai reiškia, kad tas vaikas turi psichologinių problemų ir didelė tikimybė, kad tos problemos kyla iš šeimos“, – kodėl būtina įtraukti tėvus aiškino A. Teišerskis.

Tačiau tėvai ne visada rodo iniciatyvą auklėti savo besityčiojančias atžalas. Tarp tokių neretai pasitaiko asocialių šeimų. Airijoje tokiems atvejams yra pakankamai išvystytas specializuotų ugdymo įstaigų tinklas psichologinių problemų turintiems vaikams, o jei problemos kyla iš tėvų nenoro ką nors daryti, tada tai tampa policijos ir socialinių tarnybų darbo „objektu“.

Braukia iš ugdytinių sąrašų

Nors pedagogai, psichologai, socialiniai darbuotojai turi nemažai galimybių paveikti tiek besityčiojantį vaiką, tiek jo tėvus, ne visada pavyksta sulaukti teigiamų rezultatų. Jeigu kitus užgauliojančio vaiko elgesys nesitaiso, Airijoje be jokių ypatingų svarstymų jis gali būtina pašalintas iš mokyklos ar kitos ugdymo įstaigos. Traktuojama, kad tokio vaiko elgesys kelia grėsmę kitų tą įstaigą lankančių vaikų gerovei.

Pasak A. Teišerskio, vaikų ir paauglių braukimas iš ugdymo įstaigos sąrašų Airijoje nėra kažkokia išimtis.

„Pavyzdžiui, Lietuvoje taip įprastos mokinių muštynės mokyklose Airijoje yra sunkiai įsivaizduojamos. Bent kiek padoresnėse ir savo reputaciją vertinančiose mokyklose muštynės yra pakankamas pagrindas suspenduoti moksleivį, o kai kuriais atvejais netgi be perspėjimo išmesti iš mokyklos“, – kalbėjo jis

Ir tuomet jau nebe mokyklos problema, kur toks vaikas eis toliau mokytis, o štai socialinės tarnybos bei vaiko teisių apsaugos organizacijų priekabus „dėmesys“ tokio vaiko šeimai yra garantuotas.

Tiesa, ir Airijoje yra vaikų iš asocialių šeimų, kuriems net policija nė motais, tačiau jie neterorizuoja moksleivių normaliose mokyklose, nes dažniausiai į jas net nepatenka.

„Airijoje norint patekti į mokyklą, tėvams privalu ateiti į pokalbį su mokyklos vadovybės atstovais, kurie iš to pokalbio beveik 100 proc. tikslumu nustato, ar šeima asociali, ar ne, ar tėvai rūpinsis savo vaikų problemomis, ar ne. Nuo to gali priklausyti, ar vaikas bus priimtas į mokyklą. Net jeigu vaikas, kuris linkęs tyčiotis iš kitų ir kitaip kelti problemas, patenka į normalią mokyklą, jis vis tiek greitai būna išbrauktas iš sąrašų ir galų gale mokslus baigia (ar nebaigia) žemiausio lygio ir prasčiausios reputacijos mokyklose“, – kalbėjo Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkas A. Teišerskis.