Du senukus žiauriai nužudžiusi girtuoklė prabilo apie mįslingus žudikus

Prieš dvejus metus Lietuvą sukrėtęs itin žiaurus dviejų senukų nužudymas Kauno rajone toliau kursto aistras – dėl nužudymo kalta pripažinta ir 19 metų laisvės atėmimo bausme nuteista 61 metų Ilija Lenartavičienė aiškina, jog pensininkų nežudė, o tai esą galėjo padaryti su kirviu prie nužudytųjų namų vaikščiojęs nepažįstamas vyras.

http://g1.delfi.lt/images/pix/300x188/9537d67f/file58695095_5184ef4c.jpg

„Jis iki šiol vaikšto laisvėje, o aš – už grotų“, – pareiškė nuteistoji.

Buvusio Lietuvos Respublikos gynybos atašė Gruzijai, Armėnijai ir Azerbaidžanui pulkininko leitenanto Virginijaus Vilkelio 79 metų motinos Genovaitės Vilkelienės ir jos draugo 72 metų Antano Abugelio nužudymo bylos ketvirtadienį ėmėsi Lietuvos apeliacinis teismas – griežčiausios bausmės išvengusi I. Lenartavičienė apskundė Kauno apygardos teismo nuosprendį ir reikalauja ją išteisinti dėl pensininkų nužudymo.

„Aš tų žmonių nenužudžiau“, – pareiškė I. Lenartavičienė.

Siekdama išvengti laisvės atėmimo bausmės nuteistoji pareiškė, kad ikiteisminio tyrimo metu save apkalbėjo – esą buvo priversta prisipažinti dėl pensininkų nužudymo, nes „policijos pareigūnai vartojo fizinį ir psichologinį smurtą“.

„Pareigūnų parodymai, kuriais jie neigia vartoję smurtą, turėtų būti vertinami kritiškai, nes jiems grėstų atsakomybė“, – skunde dėstė I. Lenartavičienė.

Žudikės etiketės atsikratyti bandanti kaunietė taip pat pareiškė, kad niekiniais turėtų būti pripažinti įrodymai, jog ant jos striukės buvo rasta nužudytosios kraujo – esą nusikaltimo vietoje pareigūnai neaptiko jokių jos pėdsakų.

„Manau, kad nusikaltimą galėjo padaryti iki šiol nenustatyti asmenys“, – I. Lenartavičienė prašė atsižvelgti į dviejų liudytojų parodymus – esą vienas kaimynas matė, kaip nužudymo išvakarėse link nužudytųjų pensininkų namų ėjo kažkoks vyras, o kitas liudytojas pareiškė, jog pastebėjo, kaip iš miško ėjo vyras su kirviu.

„Manau, kad turiu būti išteisinta, nes senukų nenužudžiau“, – dėstė nuteistoji.

Su tokia nuteistosios pozicija nesutinka prokurorai, teigiantys, kad bylos duomenys neabejotinai patvirtina, jog pensininkus itin žiauriai nužudė būtent I. Lenartavičienė.

Rezonansinis nusikaltimas Kauno rajone buvo įvykdytas 2010-ųjų pavasarį – tiksliai nenustatytu metu, bet nuo balandžio 30-osios iki gegužės 2-osios, kai Gervėnupio kaime esančioje sodų bendrijoje „Naglis“, sodo namelyje buvo rasti šeimininkės G. Vilkelienės ir jos draugo A. Abugelio kūnai.

Teismas yra nustatęs, kad nuo alkoholio apsvaigusi I. Lenartavičienė atėjo į G. Vilkelienės namus ir grasindama peiliu reikalavo duoti pinigų degtinei. Kai pensininkė atsisakė vykdyti pažįstamos moters nurodymus, ši smogė ant kėdės sėdinčiai G. Vilkelienei į galvą – nuo smūgių senolė nukrito ant grindų ir ėmė šauktis pagalbos.

Toks pensininkės elgesys dar labiau įsiutino I. Lenartavičienę – ji G. Vilkelienei į burną įkišo medvilninę pirštinę ir peiliu jai perpjovė kaklą.

Išgirdęs draugės pagalbos šauksmą į namus atėjo A. Abugelis, kuriam I. Lenartavičienė nenustatytu daiktu smogė į galvą, o paskui jam perpjovė gerklę.

Sunkiai sužaloti pensininkai netrukus mirė. Išeidama iš namų žudikė pagrobė pensininkų pinigus – 200 litų.

I. Lenartavičienė buvo sulaikyta praėjus dviem savaitėms po nužudymo. Ji prisipažino įvykdžiusi dvigubą žmogžudystę bei smulkiai nupasakojo kraupaus įvykio detales. Vėliau savo liudijimo išsižadėjusi nuteistoji aiškino, kad esą jos buvusiam, dabar jau nebegyvam sugyventiniui smulkiai įvykį papasakojo autobuse sutikta nepažįstama moteris, kuri neva galėjo būti įvykio liudininkė.

Tiesa, I. Lenartavičienė negalėjo pasakyti, kodėl apie šias detales tylėjo daugiau nei metus.