Dvejetas - ne pasmerkimas

Pažymiai traumuoja vaikus? Vargu. Gal labiau traumuojame, kai ateinant į paauglystę vaikas sužino, kad jo žinios iš tikrųjų menkos ir bendraamžių jau nepasivys. Kyla piktas įtarimas, kad pažymių atsisakymą užsakė įtakingi tėveliai, turintys nelabai gabius vaikus. Ir dar sugalvojo, kaip tai pagrįsti. Tai dabar painiojamės visi.

Siūlomoje diskusijoje dėl pažymių pradinukams tikrai labai įdomu paskaityti blaivias tėvų mintis, kad pažymys yra paprastas, visiems aiškiai suprantamas vertinimas. Juk kaip liūdna būna vaikiukui, kai jo vyresnis brolis gauna pažymį, tėvai gaudavo, o jis - ne.

Lygiuojamės į užsienį? Ar mažai ten keršto sukeltų baisių nusikaltimų mokyklose, įvykdytų net nepilnamečių? Manau, kad žmogui turi didelę įtaką tai, kad jam iš pradžių formuojama aukšta savivertė, neatitinkanti gebėjimų, o vis tiek ateina laikas, kai jis vienaip ar kitaip vertinamas. Pažymiu, darbo vieta, atlyginimu. Ir kas tada? Menkų gebėjimų, jautriam žmogui tai kartais bedugnė.

O anksti supratęs, kad vieną dalyką gali atlikti prasčiau, kitą geriau - ieško savęs. Ir tėveliai anksti pradeda galvoti apie vaiko ateitį, nepasitikėdami variantu „kaip nors“. Ir mokytojai ieško, bando padėti vaikui reikšti savo gebėjimus. Blogai skaito? Na, tai gal jis stiprus fiziškai... Sunkiai išmoksta daugybos lentelę? Tai gal moka gražiai bendrauti su žmonėmis? Variantų daug. Ir kuo anksčiau vaiką pastatysime „ant bėgių“, tuo sėkmingiau klostysis jo gyvenimas. O tai vis menamai lygiuojasi į gabiuosius ir tėvams bei vaikams susiklosto nuostata „kai nori, tai gali“. Ne, jis gali taip, kaip gali čia ir dabar. Kam tos iliuzijos? Ar būtina, kad visi būtų akademikai, kosmonautai?

Galų gale gerbkime kiekvieną dorą darbą ir nereikės bijoti pažymių. Pasižiūrėkite, kiek mūsų tautosakoje vaikų erzinimų, pasišaipymų. Juk ne todėl, kad labai patiko traumuoti vaikus. Tai juos grūdino. O dabar auginame šiltamio sąlygomis ir paskui stebimės, kad žudosi, susidūrę su gyvenimo tikrove. Žudo, muša, jei kas neįtiko. Išlepę nemoka suvaldyti savęs.

Manau, kad mokymasis be visiems aiškaus vertinimo pažymiais, yra vaikus žlugdantis dalykas. Jei negalime sudaryti mokytojams tokių darbo sąlygų kaip užsienyje, pešioti ir mėtyti metodikos trupinius į mūsų mokyklą yra žalinga. Gal užsieniečiams mūsų vertinimas pažymiais būtų naujiena? Tik ją reiktų pagrįsti. Vertinant pažymiais, vaikams, tėvams, ir mokytojams būtų paprasčiau susikalbėti. O susikalbėjimas - ateities garantas.