Dvidešimt mitų apie moters krūtis

1.Turint gražią krūtinę, nebūtina nešioti liemenėlės

http://img.lrytas.lt/show_foto/?id=332861&s=11&f=4

Keli anatomijos faktai: krūtys susideda iš 15-25 dalių, padalintų sujungiamosiomis pertvarėlėmis ir riebaliniu audiniu. Jos pritvirtintos prie krūtų raumenų plonais raiščiais, kurie išsitempia su amžiumi ar po gimdymo. Efektyvus būdas to išvengti – reikia anksti pradėti nešioti liemenėlę. Tačiau Sidnėjaus universiteto (Australija) mokslininkai atlikę tyrimą išsiaiškino, kad anksti nešiojant ir dar aptemptą liemenėlę suspaudžiamos krūtų limfa, sutrinka jos tėkmė ir tuo pačiu padidėja tikimybė atsirasti piktybiniam augliui.

2. Krūtinę galima pasididinti kilnojant štangą

Ne visai taip. Fiziniai pratimai tik stiprina krūtinės raumenis, tačiau dėl to ji nepadidėja. Nors sutvirtėjus raumenims, biustas vizualiai atrodo didesnis.

3. Didelė tikimybė, kad išsivystys krūties vėžys, jei moteris nė karto negimdžiusi

“Nebūtinai. Krūties vėžys gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių“, - tikino onkologė, dr. Marissa Voss. – Pavyzdžiui, dėl rūkymo, nesaikingo alkoholio vartojimo, ankstyvų menstruacijų - 12 metų ir jei jos tęsiasi, kai moteriai daugiau kaip 50 metų. O taip pat jei pirmas nėštumas moteriai, kuriai daugiau kaip 30 metų.“

Anot onkologės, jei šeimoje kas nors sirgo krūties vėžiu, tai dar nereiškia, kad ji būtinai palies ir tave. Moterims, susirgusioms krūties vėžiu, ne vienu atveju buvo aptikta genų mutacija, pavadinta BRCA1 ir BRCA2.

Normalūs genai turi prieškancerogeninį poveikį, tačiau jiem mutuojant priešvėžinė apsauga susilpnėja ir ligos vystymosi rizika gerokai padidėja.

4. Krūties vėžys gali būti paveldimas tik iš motinos, bet ne iš tėvo pusės

“Netiesa. Iš tikrųjų krūties vėžys perduodamas ir pagal tėvo liniją. Tačiau tarp vyrų, susirgusių krūtinės vėžiu, yra vos procentas nuo bendro ligonių skaičiaus. Vyrai šia liga gali susirgti, jei mutuoja genas BRCA2, - aiškino onkologė M.Voss. – Todėl, jei jūsų šeimoje buvo krūties vėžio atvejų pagal tėvo liniją, būtinai pasakykite tai savo šeimos gydytojui.“

5. Krūties vėžys – paveldima liga

Ne visai taip. Kiekviena moteris gali susirgti krūties vėžiu. Tik 10 proc. susirgusių šia liga buvo aptiktas paveldėjimo ryšys, o apie 85 proc. moterų, susidūrusių su krūties vėžiu, jų artimi giminaičiai nesirgo šia liga. Todėl visos moterys be išimties turėtų atlikti mamografiją bei nuolat tikrintis savo krūtinę.

6. Antidepresantų vartojimas padidina piktybinio auglio atsiradimą

Netiesa. Gaila, bet dezinformacijos platinimui pasitarnauja internetas, kur galima aptikti ir tokią naujieną, kad pažastų skutimasis daro įtaką kancerogeninių medžiagų prasiskverbimui į organizmą per pažeistas skutimosi peiliuku vietas ir ilgainiui susiformuoja auglys. Nei vienas iš šių tvirtinimų nėra teisingas.

O jei yra infekcija pažastų srityje, tai gali atsirasti lengvas odos suerzinimas, bet ne auglys. Nėra įrodyta, kad cheminės medžiagos, naudojamos antidepresantuose, sukelia vėžį ir šio tyrimo rezultatai, išspausdinti „Journal of the National Cancer Institute“ (JNCI), galutinai tai patvirtino.

7. Dėl krūties vėžio reikėtų pradėti nerimauti tik artėjant menopauzei

Iš tikrųjų metams bėgant, ligos atsiradimo galimybė išauga, tačiau krūties vėžiu galima susirgti bet kada. Todėl medikai rekomenduoja vyresnėms kaip 40 metų moterims kasmet atlikti mamografiją. Nors patartina pasitikrinti ir anksčiau, turint omeny ekologijos situaciją ir aplinkos užterštumą. O ypač tuo atveju, jei kas nors iš giminės narių susirgo krūties vėžiu ankstyvame amžiuje. Be mamogramos, efektyvesnis ligos išsiaiškinimo būdas – atlikti tyrimą ultragarsu arba magnetinį-rezonansinį tyrimą.

8. Маmograma suteikia galimybę užkirsti kelią krūties vėžio vystymuisi

Ne. Mamografija – tai krūtų tyrimo metodas rentgenu, kuriuo diagnozuojama liga arba profilaktiškai ištirti. Nors anksti diagnozuota liga – tai didesnė tikimybė, kad ligą pavyks nugalėti, tačiau net ir tai dar negelbsti iš ligos. Todėl visos, vyresnės kaip 35 metų moterys, turėtų nuolat tikrintis. Prietaiso spinduliavimas organizmui minimaliai kenksmingas.

9. Maitinimas krūtimi kenkia krūtų formai

Iš tikrųjų pagimdžiusių ir maitinusių kūdikius moterų krūtys keičiasi. Tačiau fiziologinių procesų prigimtis tokia, jog po 30 metų krūtinės oda tampa mažiau elastinga ir stangri. Be to, moterims, turinčioms žalingų įpročių, krūtys anksti apvysta. Todėl kūdikio žindymas krūtimi neturi įtakos krūtų pokyčiams dėl amžiaus.

10. Mažose krūtyse mažiau pieno

Mamologai tvirtina, kad tai – netiesa. Pieno kiekis priklauso nuo pieno liaukų didumo. Mažose krūtyse jos gali būti didelės ir priešingai. Dažniau paveldimos figūros proporcijos, todėl, jei mama maitino krūtimi iki trijų metų, tai ir jūs neturėsite dėl to problemų.

11. Turinčios mažas krūtis rečiau serga vėžiu

Visiška nesąmonė. Ligos atsiradimo tikimybė nesusijusi su krūtinės dydžiu, todėl, kad piktybiniai augliai susiformuoja tiesiog krūtyse. Tiesa, yra duomenų, kad apkūnios moterys dažniau serga krūties vėžiu. Tačiau tai greičiau susiję su medžiagų apykaita, o ne krūtinės dydžiu.

12. Vyrams patinka didelės krūtys

Dar 2010 metais britų mokslininkai atliko apklausą, norėdami išsiaiškinti kokio dydžio moters krūtinė – patraukliausia. Tyrime dalyvavo keli tūkstančiai vyrų. 53 proc. respondentų pareiškė, kad jiems labiau patinka vidutiniško dydžio krūtinę turinčios moterys, 14 proc. – žavi putlios krūtys, o 5 proc. apklausos dalyvių neabejingi berniokiško sudėjimo moterims, kurių krūtinė – itin maža. Tuo tarpu 28 proc. respondentų moters biusto apimtims apskritai neteikia jokios reikšmės.

Psichologų tvirtinimu, didžiakrūtės moterys – tai mamos sūnelių paslėptas kompleksas.

13. Krūtys padidėja po sekso

Taip, bet trumpam. Mylintis kraujotaka pagerėja ir krūtys šiek tiek padidėja. Tačiau po aistringos meilės nakties visskas grįžta į savo vietas. Todėl iš esmės seksas neturi jokios įtakos krūtų dydžiui.

14. Krūtis galima padidinti specialiu kremu

Iš esmės ne. Plačiai reklamuojami kremai ir maisto papildai krūtinei padidinti iš tikrųjų turi įtakos tik odos stangrumui ir elastingumui, kiek sulėtindami vytimo ir priešlaikinio senėjimo procesą. Į jų sudėtį įeina augalinės kilmės medžiagos - fitoestrogenai, atstojančios moterų lytinius hormonus. Todėl žvelgiant iš vienos pusės jie nėra pavojingi, iš kitos - mažai efektyvūs, nes daro poveikį natūraliam organizmo hormoniniam subalansavimui.

15. Hormoninių preparatų vartojimas provokuoja krūties vėžio vystymąsi

Tikslios priklausomybės tarp krūtų vėžio vystymosi ir hormoninių preparatų vartojimo specialistams nepavyko išsiaiškinti. Tačiau šie preparatai stimuliuoja vėžinių ląstelių dauginimąsi, jei jų apskritai tuo metu esama organizme vartojant hormonus.

Tačiau toks dirbtinis ląstelių dauginimasis yra mažiau pavojingas, nei natūralus. Be to, onkologams didesnė galimybė grečiau aptikti ir pašalinti tos stadijos vėžį, kai dar galima jį išgydyti. Tai dar kartą įrodo, kad hormonoterapija turi būti atlikta tik griežtai specialistui kontroliuojant. Ši taisyklė taikoma visoms moterims, kurios vartoja hormoninius preparatus, nepriklausomai nuo gydymo kurso: penkerius metus ar vos vieną mėnesį.

16. Implantuotą krūtį pačiupinėjus neįmanoma atskirti nuo natūralios

Galima! Skirtumai pastebimi net išoriškai. Žinia, kuo moters organizme daugiau moteriškų hormonų – estrogenų, tuo jos didesnės krūtys ir moteriškesnės formos. Tačiau, kai liekna ar net lieso sudėjimo moteris turi įspūdingo dydžio biustą, tai greičiausiai jai atlikta krūtų didinimo plastinė operacija. Pačiupinėjus protezuotą krūtį, ji paprastai būna tvirtesnė už natūralią. Be to, implantai gali kliuksėti bėgant.

17. Implantuotos krūtys praranda jautrumą

Taktiliniai pojūčiai išnyksta tik kelioms savaitėms po operacijos, todėl, kad atlikus plastinę operaciją traumuojamos krūtys. O jau po 15-20 dienų jautrumas atsistato.

18. Krūtys padidėja, jei moteris valgo daug daržovių

Nesąmonė. Jei nuo daržovių iš tikrųjų padidėtų krūtys, tai kam tada reikėtų jas didinti implantais. Nė viena dieta ar produktas neturi įtakos biusto apimčiai. Tačiau neteisinga mityba ar didelis pomėgis bandelėms ar saldumynams duos savo rezultatų: moteris priaugs svorio, o kartu su kūno mase padidės ir krūtinės apimtis.

19. Vartojant kaloringą maistą ir pieno produktus padidėja krūties vėžio atsiradimo rizika

Ne vienas JAV mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad nėra jokių tiesioginių sąsajų valgant didelio kaloringumo maistą tarp krūties vėžio atsiradimo. Nors ne vienas tyrimas taip pat patvirtino, kad šalyse, kur nuolat vartojamas mažai riebalų turintis maistas, susirgimų krūties vėžiu mažiau. Tačiau pirmiausiai tai susiję su tuo, kad moterys ten daugiau juda, mažiau valgo ir turi žalingų įpročių arba tiesiog tose šalyse visai kitoks moterų genetinis tipas ir ekologinė aplinka. Harvardo universiteto mokslininkai atlikę tyrimą nustatė, kad moterys klimakso metu vartojančios daugiau mažo kaloringumo pieno produktų, rečiau atsiranda krūties vėžys.

20. Krūties vėžys – didžiausias moters priešas

Toli gražu ne taip. Moterys 8 kartus dažniau miršta dėl širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. O krūties vėžys, pasibaigęs mirtimi – šeštoje reitingo eilutėje. Dvi aukštesnes pozicijas užima mirties atvejai nuo pneumanijos ir gripo. Be to, tarp jaunesnių kaip 45 metų moterų mirties atvejų nuo AIDS ir nelaimingų atsitikimų gerokai daugiau, nei nuo krūties vėžio.

Tačiau baimė netekti bent vienos krūties ir tapti ne tik nepatrauklia, bet ir negeidžiama, moterims kelia daug didesnį siaubą nei kitos ligos.