Šeimos išgelbės tai, ką griauna valdžia

Ko stokojame šių dienų Lietuvoje, kad būtume tarsi viena Šeima, atsilaikanti ir prieš emigracijos rykštę, ir prieš kitas mūsų valstybę griaunančias negeroves? Atsakymo į šį ir kitus mūsų šaliai opius klausimus vakar ieškota jau 12-ą kartą Šiauliuose nuvilnijusioje Šiaulių vyskupijos šeimų šventėje „Sustiprink mūsų tikėjimą“.

http://www.respublika.lt/uploads/img/catalog/1/photo_for_gallery_1_18825976.jpg

Apie 5 tūkst. tikinčiųjų, į Šiaulių arenoje surengtą šeimų šventę atvykusių iš visos Lietuvos, dalyvavo Šiaulių vyskupo JE Eugenijaus Bartulio ir Šiaulių vyskupijos kunigų aukojamose šventosiose mišiose, klausėsi Šiaulių valstybinio choro „Polifonija“ (vad. Tomas Ambrozaitis) giedamų giesmių, atnaujino santuokos įžadus.

Visi susirinkusieji į šeimų šventę turėjo progą paragauti didžiausią saldainį Lietuvoje - 213 kilogramų sveriantį 90 centimetrų aukščio riešutinį kreminį saldainį „Lazdynas“. Saldainį rekordininką dar prieš Kalėdas iš saldainių fabriko „Rūta“ žaliavų, padedami fabriko darbuotojų, pagamino Šiaulių profesinio rengimo centro Prekybos ir verslo skyriaus studentai.

Daugiau tikėjimo ir meilės

Šiaulių vyskupas E.Bartulis „Respublikai“ sakė šiais tikėjimo metais visoms šeimoms prašantis tikėjimo malonės, kad žmonių tikėjimas būtų tvirtas.

„Jeigu tvirtas tikėjimas, tai ir meilė bus tvirta, - teigė vyskupas. - Tikėjimas mums suteikia stiprybės ir jėgos viską ištverti. Ir tą kryžių, kurį prisiėmė gyvenimą šeimoje pradėję sutuoktiniai, įmanoma nešti tik Dievui laiminant ir tikėjimo saulei šviečiant“.

E.Bartulis atkreipė dėmesį ir į emigracijos rykštę, atskiriančią lietuvius nuo Tėvynės, vaikus nuo tėvų, žmonas nuo vyrų.

„Manau, kad Vyriausybės politika turėtų būti labiau nukreipta šeimos linkme, - kalbėjo E.Bartulis „Respublikai“. - Mes turime rūpintis šeimomis. Nes dabar šeimos iš Lietuvos išlaksto galbūt todėl, kad čia ne visiems sudarytos sąlygos visapusiškai įsijungti į gyvenimą. Darbo vietų nebuvimas ir kitos priežastys pasitraukti iš Lietuvos priverčia net kūrybingus žmones. Būtina, kad Vyriausybė žmonėms likti Lietuvoje sudarytų visapusiškas sąlygas: tiek darbo, tiek mokslo“.

Šiaulių vyskupo įsitikinimu, būtina sutelktomis jėgomis, bendromis visų mūsų pastangomis kurti Lietuvą tokią, kad ji būtų tarsi viena Šeima - viena Dievo vaikų šeima.

„Sudėtinga šiandien Lietuvoje ir demografinė padėtis, tačiau, mano manymu, mums reikia daugiau tikėjimo ir pasitikėjimo, - teigė E.Bartulis. - Aš augau dešimties vaikų šeimoje, joje buvau pats jauniausias. Manau, kad tuo metu Lietuvoje buvo dar sunkesnės sąlygos, nei dabar. Žmonės gyveno kur kas sunkiau. Mano mama pasakojo, kad kai kurie vaikai ne visuomet ir duonos kąsnį gaudavo, bet išgyveno ir karus, ir sunkumus. Nes tada žmones siejo meilė, pasitikėjimas vienas kitu. Manau, kad šiandien mums to ir stinga: pasitikėjimo, drąsos, tvirto tikėjimo ir meilės“.

Valdžios žodžiai ir darbai skiriasi

„Šeimų šventėje dalyvaujame jau trečiąkart, - sakė „Respublikai“ kelmiškė 32-ejų Sigutė Stonienė, šį rugpjūtį su vyru 30-mečiu Tomu švęsianti 10-ąjį santuokos jubiliejų. - Šis renginys - puiki proga pabūti kartu su šeima, apmąstyti gyvenimą, atnaujinti įžadus“.

Deja, šeimų, kurios gali sau leisti prabangą pabūti kartu, mūsų šalyje kasmet lieka vis mažiau - šiandien Lietuvoje sunkiai rasi šeimą, nepalytėtą emigracijos.

„Jauni žmonės emigruoja dėl to, kad nėra darbo, - teigė kelmiškė. - O jei ir pasiūlo darbą, tai tik už minimumą. O kaip iš minimalios algos išgyventi šeimai? Tada belieka rinktis emigracijos kelią. Aišku, dėl tokio sprendimo kenčia ir pačios šeimos, ir vaikai, bet ką daryti?“

Pasak S.Stonienės, valdžios atstovai, deklaruodami, kad tvirta šeima yra valstybės pagrindas, nepagrindžia šių žodžių realiais darbais. Kelmiškės teigimu, šiandien galima tik pasvajoti, kad valstybė užtikrintų jaunų šeimų įdarbinimą. Darbdaviai pirmenybę teikia tiems, kurie turi patirties, o iš kur jos gali turėti jaunas, vos studijas baigęs žmogus?

„Dar prieš kelerius metus mažus vaikelius auginančių jaunų dirbančių šeimų tikrai neslėgė tokie finansiniai nepritekliai, kurie verstų bėgti iš Lietuvos, - sakė S.Stonienė. - Bet dabar, kai jaunoms mamoms sumažino visas išmokas, yra padaryta didžiausia klaida. Jokios valstybės paramos nejaučiu. Ačiū Dievui, kad vyras darbą turi, tad emigruoti nesirengiame“.

Kelmiškei pikta, kad valdžia, užuot padėjusi jaunoms šeimoms kabintis į gyvenimą, bruka darželinukams pasakas apie netradicinės orientacijos atstovus.

„Kažkoks absurdas, kai berniukai verčiami elgtis kaip mergaitės ir atvirkščiai, - piktinosi S.Stonienė. - Jei mano vaikui darželyje tektų su tuo susidurti, būčiau visomis keturiomis prieš. Ateina laikas, berniukai mokosi iš tėčių, mergaitės - iš mamų. Ir nereikia čia brukti tokių nesąmonių. O jei valdžia to nesupranta, išvada viena - pasaulio pabaiga artėja ne pasauliui, o mūsų valdžiai“.

Vaikai jaunoms šeimoms tampa našta

40-mečiai Robertas ir Lina Griciai iš Radviliškio rajono Šeduvos miestelio už pakvietimą į šeimų šventę Šiauliuose dėkingi Šeduvos parapijos klebonui Tomui Kedušiui. Į Šiaulius sutuoktiniai atvyko kartu su trimis savo atžalomis: 11-mečiu Žygimantu, 9-erių Domantu ir 13-mečiu Vytautu. Lietuvos kunigaikščių vardus atžaloms Griciai rinko norėdami vaikus šaukti lietuviškais vardais.

Gal Šeduvoje valdžios dėmesys valstybės pagrindui - tvirtai šeimai - jaučiamas labiau nei Kelmėje? Sutuoktiniai Griciai purto galvas.

„Tas valdžios dėmesys šeimoms, ko gero, tėra tik žodinis, - sakė „Respublikai“ R.Gricius. - Nežinau, kur ir kokiais būdais jie čia padeda - nematyti tos pagalbos“.

O į kokias vertybes turėtume atsigręžti patys, kad galėtume džiaugtis ir didžiuotis likę savo Tėvynėje? R.Griciaus manymu, prie tokių vertybių derėtų priskirti ir tikėjimą, ir tokias šventes kaip šeimų šventė Šiauliuose.

„Dvasinės vertybės dabar yra pernelyg pamintos - svarbiausias klausimas daugeliui šiandien yra kaip išgyventi, - kalbėjo R.Gricius „Respublikai“. - Užtat ir vaikai lieka užmiršti, tarp tėvų ir vaikų susidaro atotrūkis. Augti be tėvų vaikams yra trauma. Daug ir pažįstamų, ir giminių emigravę, žmonės tolsta nuo Lietuvos. Prieš krizę lyg ir viskas buvo atsigavę, žmonės vienas po kito grįžo namo. O kai tenka antrąkart išvažiuoti, kažin ar begrįš, - per daug viskuo nusivylę“.

Anot R.Griciaus, prastėjant demografinei padėčiai mūsų šalis sensta ir tampa pensininkų šalimi. Šeduvis nemato jokio valdžios skatinimo šeimoms didinti gimstamumą.

„Anksčiau buvo parama vaikus auginančioms šeimoms, bet ją mažino, mažino ir numažino, - konstatavo R.Gricius. - Šių dienų jaunoms šeimoms vaikai tampa ir našta, ir prabanga - nebent vienas, ir viskas“.

Viskas prasideda nuo šeimos

Klaipėdiečiai 35-erių Giedrius ir 34-erių Rūta Vitkauskiai šeimų šventėje apsilankė atvykę pasisvečiuoti pas Šiauliuose gyvenančius Giedriaus tėvus. Į šventę Vitkauskių šeima atėjo kartu su atžalomis - 8-erių Jonu ir 3-ejų Mėta. Juk jei švęsti, tai visiems kartu!

Gal prie jūros jaunoms šeimoms lengviau? G.Vitkauskio manymu, kiekvienas žmogus visų pirma turi pats stengtis kabintis į gyvenimą, pats būti už save atsakingas, rodyti iniciatyvą, o tik tada laukti pagalbos. Ir iš valdžios, ir iš geros valios žmonių.

„Niekam ne paslaptis - nemažai žmonių yra pripratę gyventi iš pašalpų ir nieko nedirbti, - teigė G.Vitkauskis. - Tačiau yra žmonių, kuriems pagalbos tikrai reikia: tai ir ligoti žmonės, ir daugiavaikės šeimos, ir vienišos mamos. Ir mes patys aukojame tokioms šeimoms: remiame jas drabužiais, maisto produktais, daiktais. Gera, kai supranti, kad padėjai tam, kam to tikrai reikėjo. O emigruoti aš nematau tikslo. Noriu, kad mano vaikai liktų Lietuvoje, nepamirštų mūsų tautos tradicijų ir šaknų“.

Vitkauskiai sutinka, kad valstybės dėmesio paprastam žmogui šiandien išties trūksta - juk tarp emigrantų yra ir po kelis aukštuosius įgijusių kūrybingų žmonių, kurie pasijunta Lietuvai nereikalingi.

„Girdėjau, kad 5 ar 6 vaikus išauginusioms ir į mokslus išleidusioms šeimoms vėl nukėlė metams pensijų mokėjimą, - sakė R.Vitkauskienė. - Jų mokėjimą vis nukelia ir nukelia. Tai vėlgi parodo valdžios požiūrį į žmogų. Tarsi rūpinasi, bet tik žodžiu. Lengva atidėlioti, kaip ir vaiko pinigų mokėjimą“.

R.Vitkauskienės teigimu, valdžios dėmesio šeimoms labai reikia. Ir nebūtinai tokio, kuris išreikštas pinigais.

„Reikia tokio dėmesio, kuris ir yra akcentuojamas šeimų šventėje, - sakė R.Vitkauskienė. - Šeimą kaip didžiausią vertybę reikia akcentuoti, nes dabar daugiau akcentuojamos visokios mažumos. O tokie renginiai kaip šeimų šventė parodo, kad būtent čia yra ta didžioji jėga, kad viskas prasideda nuo šeimos“.