Eismo kultūra: mokinukė prie pėsčiųjų perėjos stovėjo apie 5 minutes

Kiekvieną rytą į darbą keliauju pėsčiomis. Jei palankios oro sąlygos ir nėra didelių spūsčių, užtrunku apie 15 minučių. Apie spūstis ir norėčiau pasidalyti savo mintimis. Kiekvieną rugsėjį, norėdami apsaugoti jaunuosius (ir ne tik) mokinukus, policijos pareigūnai budi prie pavojingiausių, didžiausių, šalia mokyklų esančių sankryžų. Taigi kiekvieno rugsėjo pradžioje vairuotojai paklusnūs, mandagūs, praleidžia, neskuba, ramiai reaguoja. Bet...

Grįžtam į realybę! Rugsėjis eina į pabaigą, todėl ir policijos pareigūnų sankryžose nebematyti. Spėkit, kiek šiandien laiko ėjau į darbą (pastebėsiu, kad oro sąlygos geros)? 15 minučių toli gražu neužteko.

Vairuotojai įsivaizduoja, kad pėstieji neegzistuoja, važiuoja, žargonu kalbant, kiaurai. Visgi aš čia mažiausiai nukenčiu: tiesiog turiu žinoti situaciją, ir išeiti iš namų į darbą anksčiau.

Bet pasidalyti mintimis mane paskatino kita situacija. Blogiausia, kad tie patys vairuotojai įžūliai elgiasi ne tik su suaugusiaisiais, bet ir mažaisiais kelių eismo dalyviais. Šiandien viena pradinukė prie pėsčiųjų perėjos (nereguliuojamos šviesoforo) stovėjo apie 5 min. Jei nebūčiau paraginusi jos eiti kartu su manimi, kaži kiek dar laiko jos niekas nebūtų praleidę.

Kalbėti apie žmonių sąmoningumą, draugiškumą, žinoma, beprasmiška. Tiesiog kartais pagalvoju, kad galėtų rugsėjo pirmosios savaitės tęstis ilgiau...