*

E.Škarnulytės filmas - Oberhauzeno kino festivalyje


* lzinios.lt [kamiccolo]

Šian­dien, ge­gu­žės 2 die­ną, pra­si­de­dan­čio se­niau­sio ir p­res­ti­žiš­kiau­sio Ober­hau­ze­no (Vo­kie­ti­ja) trum­pa­me­tra­žių fil­mų fes­ti­va­lio ­kon­kur­si­nė­je prog­ra­mo­je bus ro­do­mas jau­no­sios lie­tu­vių me­ni­nin­kės Emi­li­jos Š­kar­nu­ly­tės trum­pa­me­tra­žis fil­mas "Al­do­na".

Fil­mo įtrau­ki­mas į fes­ti­va­lio prog­ra­mą reiš­kia svar­bų tarp­tau­ti­nį pri­pa­ži­ni­mą dvi­de­šimt pen­ke­rių me­tų kū­rė­jai iš Lie­tu­vos.

59-us me­tus vyks­tan­čia­me se­nas tra­di­ci­jas puo­se­lė­jan­čia­me, avan­gar­dą pri­pa­žįs­tan­čia­me Ober­hau­ze­no fes­ti­va­ly­je sa­vo trum­pa­me­tra­žius fil­mus yra ro­dę to­kie pa­sau­li­nio gar­so ki­no kū­rė­jai kaip Mi­lo­šas For­ma­nas, Wer­ne­ris Her­zo­gas, Ro­ma­nas Po­lans­kis, Mar­ti­nas Scor­se­se, Ag­nes Var­da ir ki­ti.

Fil­mas "Al­do­na" pa­sa­ko­ja apie re­ži­sie­rės E.Škar­nu­ly­tės mo­čiu­tę, per Čer­no­by­lio at­omi­nės elek­tri­nės ava­ri­ją ne­te­ku­sią re­gė­ji­mo. "Fil­mas per­tei­kia ti­krą ma­no mo­čiu­tės Al­do­nos iš Drus­ki­nin­kų gy­ve­ni­mo is­to­ri­ją. Vie­ną 1986-ųjų ba­lan­džio die­ną be aiš­kios prie­žas­ties Al­do­na ne­te­ko re­gė­ji­mo. Gy­dy­to­jai ty­liai sa­kė, kad grei­čiau­siai tai at­si­ti­ko dėl Čer­no­by­lio at­omi­nės elek­tri­nės ava­ri­jos, įvy­ku­sios 1986-ųjų ba­lan­džio 26 die­ną. Jos akių ne­rvai bu­vo už­nuo­dy­ti", - fil­mo is­to­ri­ją pa­sa­ko­jo re­ži­sie­rė.

Do­ku­men­ti­nis fil­mas vaiz­duo­ja ak­los mo­ters pa­si­vaikš­čio­ji­mą po Grū­to so­vie­ti­nių skulp­tū­rų par­ką. Ta­čiau tai ne pa­pras­tas pa­si­vaikš­čio­ji­mas. Au­to­rės pa­si­rink­tas vaiz­da­vi­mo sti­lius pro­vo­kuo­ja uni­ver­sa­les­nius ap­mąs­ty­mus, iš­sa­mes­nius api­bend­ri­ni­mus, siū­lan­čius ati­džiam žiū­ro­vui at­ra­di­mo ir es­te­ti­nio pa­si­gė­rė­ji­mo džiaugs­mą.

E.Škar­nu­ly­tės ki­no kū­ri­niai Lie­tu­vos žiū­ro­vams bus pri­sta­ty­ti spe­cia­lio­je Tarp­tau­ti­nio Kau­no ki­no fes­ti­va­lio prog­ra­mo­je šį ru­de­nį. "E.Škar­nu­ly­tės kū­ry­ba ma­ne su­do­mi­no kai pa­ma­čiau jos vi­deo­fil­mą "Din­gu­sio mies­to slė­nis", vaiz­duo­jan­tį nuo pie­try­ti­nio Rai­gar­do šlai­to at­si­ve­rian­čias pla­čias erd­ves, pri­me­nan­čias M.K.Čiur­lio­nio mies­tus, pa­sken­du­sius rū­ke. Emi­li­jos jau­trus vaiz­da­vi­mo sti­lius bei, ma­nau, la­bai na­tū­ra­lus, ins­tink­ty­vus sie­kis pri­si­lies­ti prie le­gen­dos, prie es­mės, ma­nau, yra vie­nas cha­rak­te­rin­giau­sių jos kū­ry­bos bruo­žų. Bū­tent dėl šių sa­vy­bių šie­met Kau­no ki­no fes­ti­va­lio prog­ra­mo­je kvie­si­me su­si­pa­žin­ti su Emi­li­jos kū­ry­ba bei su­si­tik­ti su ja pa­čia," - tei­gė Kau­no ki­no fes­ti­va­lio me­no va­do­vė Ilo­na Jur­ko­ny­tė.

1987-ai­siais gi­mu­si fil­mo re­ži­sie­rė E.Škar­nu­ly­tė yra bai­gu­si skulp­tū­ros stu­di­jas Mi­la­no Bre­ra ins­ti­tu­te. Šiuo me­tu ji stu­di­juo­ja Nor­ve­gi­jos Trom­so šiuo­lai­ki­nio me­no aka­de­mi­jo­je ir dir­ba vaiz­do, fo­tog­ra­fi­jos, ins­ta­lia­ci­jų ir per­for­man­sų sri­ty­se. Pa­sak me­ni­nin­kės, sa­vo dar­buo­se ji ty­ri­nė­ja rea­ly­bę po­li­ti­niu ir poe­ti­niu po­žiū­riu.

2009-ai­siais me­ni­nin­kė bu­vo įver­tin­ta Ita­li­jos na­cio­na­li­niu dai­lės ap­do­va­no­ji­mu už fil­mą "Lim­bic sys­tems".


1/1 (1)---
« Spauda « Pagrindinis

* * Gen. time: 0.0077
* © xneox.com