*

Esi tingus, bet smalsus nemokša? „Google“ ieško tokių darbuotojųEsi tingus, bet smalsus nemokša? „Google“ ieško tokių darbuotojų


* technologijos.lt [Dolitlis]

Aišku, vien tingėjimo nepakaks – reikėtų dar, kad nesigirtum savo intelektu, būtum nepatyręs, nekompetentingas ir nepernelyg uolus. Geriausio pasaulyje darbdavio žmogiškųjų išteklių vadovas Laszlo Bockas interviu „The New York Times“ labai pagrįstai išaiškino, kodėl kai kurios „neigiamos“ darbuotojo savybės yra kur kas patrauklesnės „Google“ negu darbo patirtis ar puikiai baigti mokslai. Taigi gauti svajonių darbą visai paprasta? Atsakymas – taip! Jei tik gali padaryti štai ką…

Sudėtingi testai ir pokalbiai – beverčiai

Darbo sąlygos kompanijoje „Google“ jau tapo legenda. Net puikus atlyginimas ir karjeros galimybės čia nėra svarbiausia. Nemokamas maistas keliuose biuro pastatuose veikiančiuose restoranuose,
nemokami automobiliai, dviračiai, kursai, kino filmai, sporto klubai ir net alus pasibaigus darbo dienai – irgi tik dalis privalumų.

Biuruose įrengtos beprotiškiausios darbo vietos kiekvieno skoniui ir sudaryta galimybė bet kuriuo momentu, užuot dirbus, pradėti žaisti nors ir kėgliais. Specialūs kursai, kaip pasidaryti kuo gardesnę kavą (aišku, irgi nemokamą). Kartais atrodo, kad tai ne darbo vieta, o kažkokia sekta, kurianti tobulesnių darbuotojų ir žmonių rasę, tačiau neįpareigoja laikytis kokių nors taisyklių.

Žodžiu – darbo vieta, į kurią eidamas kiekvieną rytą gali suabejoti, ar nesapnuoji Karlo Marxo utopijos. Suprantama, kad gauti čia darbą gali tik išskirtinių gabumų žmonės.

Dar neseniai norintieji įsidarbinti „Google“ turėjo gerai pasirodyti daugybėje pokalbių ir spręsti keisčiausius intelekto bei greito mąstymo testus.

Pavyzdžiui, ar surasi, koks bus kitas skaičius šioje sekoje: 10, 9, 60, 90, 70, 66,..?

Nekankinsime – kiekvienas kitas skaičius yra pats didžiausias iš tų, kurių pavadinimas anglų kalba yra viena raide ilgesnis už buvusio prieš jį. Lieka spėti, kad tai 96… Arba atsakyti teisingai – tai vienetas su 101 nuliu (skaičius angliškai vadinamas „ten googol“).

Dar klausimėlį? Kaip išspręsite šią „Business insider“ paskelbtą „Google“ mįslę:

„Kaime gyvena 100 vedusių porų. Kiekviena ištekėjusi moteris iškart sužino, jei kuris nors kitas vyras buvo neištikimas, tačiau nežino, ar jos vyras buvo neištikimas. Kaime labai griežtas įstatymas, kuris numato, kad žmona, gavusi įrodymų, jog jos vyras neištikimas, privalo jį tą pačią dieną nužudyti. Visos moterys griežtai laikosi įstatymų. Ir štai vieną dieną kaimo karalienė atvykusi pranešė, kad bent vienas vyras čia buvo neištikimas. Kas atsitiko po to?“

Pakankinsime – atsakymo ieškokite patys. Arba neieškokite – jokios tokio tipo smegenų mankštos priimamiems darbuotojams „Google“ nebetaiko.

„Supratome, kad tokie loginiai testai – beprasmis laiko švaistymas. Be to, mūsų surinkti duomenys rodo, kad mokslo laimėjimai, vidurkis ar egzaminų pažymiai neturi jokios vertės vertinant būsimą darbuotoją “, – sako įdarbinimo klausimus sprendžiantis „Google“ viceprezidentas Laszlo Bockas.

„Manau, kad akademinė aplinka yra dirbtinė. Žmonės, kurie joje pasiekia sėkmės, yra puikiai treniruoti ir parengti sėkmei būtent toje aplinkoje, bet realiam darbui tie jų įgūdžiai niekuo nepadeda.“

Todėl „Google“ egzaminų rezultatų ar duomenų apie mokymosi pasiekimus dabar prašo tik iš tų, kurie mėgina įsidarbinti iškart baigę mokslus, o tarp priimtų į kompaniją darbuotojų sparčiai auga skaičius tų, kurie išvis neturi aukštojo išsilavinimo (kai kuriose komandose jų yra iki 14 proc.).

Tai ką tikrina ir ko reikalauja geriausias darbdavys?

Penkios taisykles griaunančios taisyklės

1. Vargas dėl proto
„Yra penki atrankos kriterijai, kuriuos taikome savo kompanijoje. Jei jūsų darbas bus techninis, o tokių yra pusė, mes tikrinsime jūsų sugebėjimą programuoti. Tačiau priimdami į bet kokį darbą pirmiausia tikriname gebėjimą gilinti žinias“, – sakė L. Bockas „The New York Times“.

„Kalbu ne apie intelekto koeficientą, o apie gebėjimą mokytis. Gebėjimą suvokti informaciją akimirksniu. Ieškome galinčių atskirus informacijos gabalėlius suklijuoti į baigtą mozaiką. Tokius gabumus nustatome per struktūrinės elgsenos interviu, juos irgi tikriname, kad rezultatai būtų patikimi.“

L. Bockas pabrėžė, kad neieško žinančių, kad jie genijai. Jo įsitikinimu, gebėjimui gilinti pažinimą būtinas „intelektinis kuklumas“. O įsidėmėjusieji savo intelekto testo rezultatą ir juo besigiriantieji išduoda, kad yra nepasitikintys savimi savimylos.

2. Lyderiavimas be vadovavimo
„Antrasis pagal svarbą kriterijus – lyderystė. Tačiau ne tradicinė, o savaime pasireiškianti, kilus poreikiui. Tradicinė lyderystė yra ta, kai tampi šachmatų klubo prezidentu. Arba pardavimo vadovu. Kaip greitai kilai karjeros laiptais, ko pasiekei? Mums tai nerūpi.

Mums rūpi viena – jei esi komandos narys ir jums iškyla problema, ar tu reikiamu laiku žengsi į priekį ir imsiesi vadovauti? Ne mažiau svarbu, ar mokėsi laiku pasitraukti, užleisti vadovo vietą kitam. Nes norintis būti efektyviu lyderiu pirmiausia turi sugebėti reikiamu momentu dalytis valdžia“, – sako L. Bockas.

Žodžiu, jei paklaus jūsų, ko norėsite vakarienei, atsakymas „tiks, ką beduosite“ greičiausiai užtikrins, kad darbo negausite. Iš jūsų tikimasi gebėjimo aiškiai formuluoti savo siekius ir norus. Tačiau jei kažkas pasiūlys ką nors geresnio, įrodinėti savo tiesą irgi neverta – iš jūsų tikimasi sugebėjimo atsitraukti.

3. Nuolankumas valdyme
„Reikia ne šiaip kuklumo, ne šiaip mokėjimo atsitraukti ir duoti pasireikšti kitiems. Reikia būti intelektualiai kukliu. Be tokio nuolankumo prarandi gebėjimą mokytis“, – toliau griovė įprastą gero darbuotojo sampratą L. Bockas.

Jis paaiškino ir tai, kodėl tyrimai rodo, jog daugelis geriausių studentų ir „kiečiausių“ verslo mokyklų susimauna:

„Sėkmingi, labai protingi žmonės retai gyvenime patiria nesėkmę, todėl jie neišmoksta mokytis iš nesėkmių. Vietoj to jie linkę daryti vieną esminę nesėkmės vertinimo klaidą: „Jei kažkas pavyko gerai, tai tik todėl, kad aš genijus, o jei kažkas nepavyko – todėl, kad kažkas kitas yra kvailys.“ Arba: „Man nebuvo suteikti reikiami resursai, rinkose įvyko nelaukti pokyčiai.“

Pastebėjome, kad patys sėkmingiausi žmonės, tie, kurių ir ieškome, moka reaguoti staigiai ir ryžtingai. Jie ginčysis iki pasiutimo įrodinėdami savo tiesą. Bet tik pasakysi „štai nauji faktai“, ir jie tuoj pat juos įvertins: „Gerai, tai viską keičia. Jūs buvote teisūs.“

Taigi ir vėl – ne įsitikinimas, ne savimonė, o tik faktų analizė ir veikimas pagal juos. Kartais, beje, net neveikimas vertinamas geriau negu aršus darbas ne vietoje.

4. Lyg darytum sau
„Mums reikia atsakomybės jausmo, savininkiškumo jausmo, kuris skatintų veikti. Galutinis tikslas – išspręsti problemą dirbant kartu. Įneši savo indėlį ir atsitrauki“, – sako Laszlo.

Galima tai suprasti ir taip: nesiveržk nuolat daryti viską, ką tik pasiūlo. Sveika tinginystė yra geriau negu nesveikas uolumas. Juk nepuoli tinkuoti savo buto lubų, nes to nemoki ir gali sugadinti. Taip ir čia – jei kažką moki, iš tavęs tikimasi lyderystės, o jei nesijauti kompetentingas – geriau ir nelįsk.

Akivaizdu, kad niekada nelendantys ilgai neišsilaikys, tačiau šiokia tokia sveika tinginystė tokiomis sąlygomis visai gali klestėti.

5. Ekspertizė, o ne ekspertai
Jei esi kokios nors srities žinovas, labai gerai išmanai visas mechanizmo veikimo detales, sveikiname – tau nepasisekė. „Google“, priešingai negu Lietuvos ministerijos, visažinių ekspertų nevertina.

„Randi žmogų, kuris sugeba puikiai mokytis, yra smalsus, greitai gaudo žinių nuotrupas ir daro išvadas, nebijo imtis lyderystės esant poreikiui, ir įdarbini jį, pavyzdžiui, žmogiškųjų resursų ar finansų skyriuje. Jis lyg ir nieko neišmano apie tą darbą. Tačiau palyginkime jį su viską žinančiu ekspertu, kuris visą gyvenimą užsiėmė tik šia sritimi.

Ekspertas visada sakys: „Jau dariau tai šimtą kartų – štai, kaip reikia.“ Daugeliu atvejų neišmanantis šios srities žmogus irgi padarys tą pačią išvadą, nes daugeliu atvejų tai ne taip jau ir sudėtinga. Taip, nekompetentingasis smalsuolis kartais darys klaidų, viską sugadins, tačiau kartais jis sugebės atrasti visiškai naują sprendimo būdą. O tai yra labai vertinga ir atperka visas mažas klaideles.“

Žodžiu, vadovėlinės žinios „Google“ greičiau trukdys negu padės. O ir ko daugiau tikėtis iš kompanijos, kuri pati perrašo pasaulio vadovėlį.

Grynuolių po diplomu nepaslėpsi

Jei kam nors atrodo, kad tokie Laszlo Bocko metodai pernelyg neortodoksiški ir gresia problemomis, neužmirškite, kad „Google“ tiesiog bombarduoja tūkstančiai geriausių ir darbščiausių jaunuolių, kurie tikisi čia gauti darbą. Tačiau kompanijai reikia išskirtinių talentų, o jie pasireiškia labai skirtingai, netradiciškai ir yra labai reti. Ir jokie universitetų duodami popierėliai jų neatskleidžia.

„Kai žiūri į tuos, kurie nesimokė aukštosiose ir kažko pasiekė pasaulyje, matai, kad tai išskirtiniai žmonės. Ir mes turime padaryti viską, ką galime, kad tokius žmones atrastume. O aukštosios mokyklos? Pernelyg daug tarp jų tokių, kurios neduoda to, ką pažadėjo. Prisidarai krūvas skolų ir neišmoksti to, kas gyvenime yra reikalingiausia. Tai tik pratęsta paauglystė“, – baigdamas interviu negailestingai aukštojo mokslo sistemai kirto pagrindinis „Google“ įdarbintojas.

1/1 (1)---
« Spauda « Pagrindinis

* Gen. time: 0.035
* © xneox.com