Fotografijos burtininkas atsisveikino su pasauliu

Irvingas Pennas, vienas iš labiausiai vertinamų ir įtakingiausių XX amžiaus mados fotografų, paliko šį pasaulį trečiadienį, spalio 7 dieną, savo namuose Manhetene (Niujorkas, JAV). Žymiajam fotografui, įnešusiam didžiulį indėlį į mados fotografiją ir jos istoriją, buvo 92-eji.

Fotografas, kurio kūrybiniu braižu tapo klasikinės elegancijos ir ramaus minimalizmo derinys, buvo mėgiamas ir garbinamas žurnalų skaitytojų ir muziejų bei parodų lankytojų visame pasaulyje. Nuostabus formų pajautimas, nepriekaištinga estetika ir minimalizmas – visa tai tapo fotografijos dievaičio Irvingo Penno sinonimu ir pakylėjo jį iki aukštumų. Tai, ką su fotoaparatu pasitelkdamas subtilų grožio pajautimą išdarinėjo Pennas, atnešė jam pripažinimą meno pasaulyje, jo nuotraukos buvo ir yra eksponuojamos įvairiuose muziejuose ir galerijose, jis yra vertinamas kolekcionierių.

Irving Penn gimė 1917 metais birželio 16 dieną Plainfielde (JAV). Baigęs mokyklą studijavo Filadelfijos muziejaus meno mokykloje. Joje mokėsi piešimo ir reklamos dizaino pas Aleksejų Brodovitch. Tuo metu Irving Penn neturėjo minties tapti fotografu.

Būdamas 25 metų amžiaus Irvingas Pennas metė darbą ir turėdamas labai mažai santaupų išvyko į Meksiką, kur piešė visus metus, kol įsitikino, jog niekada netaps daugiau nei vidutinišku dailininku.

Atvykus į Niujorką Irvingui Pennui nusišypsojo laimė susitikti su Aleksandru Liberman, „Vogue" žurnalo meno direktoriumi, kuris priėmė Irvingą Penną savo padėjėju, kad šis teiktų pasiūlymus dėl leidžiamų „Vogue“ viršelių. Ir nors „Vogue“ fotografų komanda skeptiškai reaguodavo į Irvingo pasiūlymus ir idėjas, tačiau pats Liberman paprašė Penno pateikti tokių fotografijų, kokiomis jis įsivaizduoja turėtų puoštis „Vogue“.

Pennas, pasiskolinęs fotoaparatą ir remdamasis savo meniniu išsilavinimu bei patirtimi, pateikė fotografiją, kuri papuošė 1943 metų spalio mėnesio „Vogue viršelį. Štai tada Irvingas Pennas ir pradėjo įspūdingą fotografo karjerą. Kaip sakė pats fotografas, pirmiausia ėmęsis tapybos jis nė negalėjo pasvajoti, jog ateityje žurnalo „Vogue” viršeliui fotografuos gražuolę Audrey Hepburn, įamžins šaltą Marlene Dietrich žvilgsnį ar perrengs Woody Alleną Charliu Chaplinu.

Irvingo dėka kekviena, net ir negyvo objekto linija tapdavo tapybiška ir neatsiejama nuotraukos dalimi. Daiktai nebuvo tik statiški ir neįdomūs, nefunkcionalūs objektai, nuogas kūnas jo fotografijose neatrodė vulgarus, o daiktai netapo komerciniu blizgučiu. Net ir juodai baltas studijinis vaizdas neatrodė nuobodžiai. Jo fotografijos dvelkė rafinuota elegancija ir aristokratiškumu, todėl kiekviena moteris svajojo atsidurti priešais jo objektyvą, būti bent dalele tos tobulos kompozicijos, kurią fotografas puikiai mokėjo sukurti. Irvingas lyg tikras burtininkas pakerėdavo savo modelius ir žiūrovus, parodydamas tikrą ir gyvą, o ne suvaidintą akimirką.