Fotografijos vadovėliai lietuvių kalba iki 1940 m.

Nesenai paskelbėm, kad eFoto straipsnius ir straipsnelius gali siūlyti visi.
Honorarams pinigų neturim, bet didelė ir tikiuos draugiška auditorija yra ;)
Publikuojam pirmą straipsnį, kurį atsiuntė Valentinas Lukonas.
Straipsnis įdomus ir išsamus, tad jį įdėjom į vertingų eFoto straipsnių skyrių.
Šį Lietuvos fotografijos istorijos straipsnį paskaityt tikrai verta.

Oficialiame fotografijos "gimimo liudijime" įrašyta 1839 m. sausio 7 d., kai buvo paskelbtas L. Ž. M. Dagero (Lui Žakas Mande Dageras, Prancūzija) būdas gauti neišblunkantį atvaizdą sidabro plokštelėje, padengtoje sidabro jodidu (dagerotipija). Išradimas buvo pristatytas Prancūzijos mokslų akademijai, o Prancūzijos vyriausybė jį nupirko ir nemokamai leido naudotis žmonijai. Tačiau dėl šio prioriteto buvo daug kovų, ginčų, apgaulių. Daugelis specialistų fotografijos tėvyne laiko Didžiąją Britaniją, o fotogrfaijos išradėjais - T. Vedžuvą ir F. Talbotą. Viljamas Henris Foksas Talbotas 1840 m. išrado negatyvinį-pozityvinį procesą, kurį pavadino kolotipija (grožis).

Jau 1871 m. Ričardas Madoksas (D. Britanija) pritaikė fotogrfaijai Sausąją želatinos emulsiją. Jo pasiūlyta sausa bromo želatininė emulsija buvo šimtus kartų jautresnė už šlapiąją. Maždaug nuo 1880 metų negatyvinės plokšteles, padengtas šitokia sausa emulsija, ėmė gaminti pramonė. Pirmasis sausų plokštelių gamybą pramoniniu būdu pradėjo Džordžas Ystmenas (JAV). 1880 metais jis Amerikoje jau pardavinėjo fotokomplektus, susidedančius iš fotokameros, trikojo stovo ir 12 sausų fotoplokštelių.

Tais pačiais metais D. Britanijoje pagamintas pirmasis dviejų objektyvų fotografijos aparatas fotografuoti su plokštelėmis.

1887 m. H. Gudvinas ir Dž. Ystmenas (JAV, kiekvienas atskirai) pritaikė fotografijai celiulioidinius lanksčius fotografijos filmus.

1888 m. Dž. Ystmenas (Firma "Eastman Kodak" JAV) pagamino celiulioidinę fotojuostelę ir pradeda ją pardavinėti su specialiai tam pagaminta fotokamera "Kodak Nr 1". Tai buvo pailga 150x100x180 mm. dydžio dėžutė. Juostoje tilpo 100 apskritų 60 mm. skersmens kadrų.

Netrukus fotografiją imta plačiai taikyti ir praktinėje veikloje. Ji tapo daug paprastesnė, masiškesnė, ja galėjo naudotis vis daugiau žmonių, fotografijos mėgėjų. Suklestėjo portretinė fotografija, atsirado fotosalonai, fotostudijos. Tačiau norint gerai fotografuoti reikėjo specifinių žinių, todėl ir atsirado fotografijos vadovėlių, fotografijos literatūros poreikis. Jau 1893 m. Detroite (JAV) buvo išspausdinta knygelė apie fotografiją lietuvių kalba "Keli zodzei apei szendieniszka potograpija" Kasztu Mikolo Mockaus. Detroit, Michigan, U-s. 1893, 22 psl.

Fotografija labai greitai plito pasaulyje ir jau 19 a. pirmoje pusėje fotografų atsirado Lietuvoje, pirmiausia - Vilniuje ir Kaune. Vilniuje dagerotipija naudota 1854-55 m. dar prieš fotografijos paplitimą. 1863 m. pradžioje Vilniuje jau buvo 8 fotografijos paviljonai, gaminantys portretus. Juose dirbo fotografai V. Daumantas, A. Bonaldis, A. Korzunas ir kt. Nuo 1864 m. Lietuvos fotografijoje prasidėjo naujas etapas. Fotografija ėmė skverbtis į mokslo, muziejininkystės ir kitas gyvenimo bei veiklos sritis. Vilniuje žymiausi XIX a. pab. - XX a. pr. fotografai buvo A. Štrausas, J. Čechavičius, S. Fleris, A. Jurašaitis, broliai Edvardas, Henrikas ir Vaclovas Čyžai. Nuo 1870-ųjų fotografija paplito ir kituose Lietuvos miestuose.

Pirmieji lietuviški fotografijos vadovėliai pasirodė gana vėlai. 1925 metais "Ryto" akcinė bendrovė Klaipėdoje išleido ir išspausdino savo spaustuvėje Juozo Kaminsko (1898-1957) parengtą pirmąjį vadovą "Fotografas mėgėjas" (parašas: parašė J.K. Panevėžyje)

Vadovo formatas - 15x22 cm. Jis turi 90 puslapių teksto, 43 iliustracijas, o knygos pabaigoje pridėta dar 50 sugrafuotų puslapių (negatyvų registracijai, fotografuotų vietų charakteristikoms ir kitokiems užrašams pagal mėnesius). Vadovėlyje aprašoma fotoaparato sandara, objektyvų tipai. Pateikiamos įvairios lentelės: diafragmų sistemų, ekspozicijos nustatymo įvairiems fotografuojamiems objektams visiems metų mėnesiams, ryškumo gylio, fotografavimo prie dirbtinės magnio šviesos. Gausu praktinių patarimų: kaip įsirengti namuose fotolaboratoriją ir net, kaip patiems pasigaminti voneles nuotraukų ryškinimui. Smulkiai aprašomi ryškalai "atvaizdams iššaukti vaistai", jų gaminimo technologijos, fiksažai, negatyvų susilpninimas arba sustiprinimas, netgi retušavimas.

Gal būt vadovėlyje kiek mažiau dėmesio skiriama pozityviniam procesui, fotografavimo praktikai, tačiau atydžiai perskaičius pirmąjį lietuvišką fotografijos vadovėlį galima susidaryti išsamų vaizdą apie fotografijos procesus, išmokti sėkmingai fotografuoti. J. Kaminskas nebuvo fotografas profesionalas. Jo vadovas kompiliacinis, parašytas, kaip jis pats nurodo įžangoje, naudojantis rusų ir vokiečių šaltiniais, bei savo ir kitų patyrimais, bet knygos įžanga, parašyta 1923 m. sausio 15 d., buvo aiškiai lietuviška. Autorius pažymi, kad Lietuvoje atsirado daug fotografijos mėgėjų ypač didesniuose centruose, prie mokyklų, gimnazijų. "Lietuvoje baigia savo gyvenimąsenovės lietuvių kultūros liekanos: kryžiai, koplyčios, piliakalniai, indai ir kiti. Būtinai reikalinga tos liekanos kokiu nors būdu surinkti ir išsaugoti". Autorius kviečia šiam svarbiam darbui į talką visus fotomėgėjus.

Parašyti pirmąjį, kad ir kompiliacinį vadovą buvo nelengva, nes tada nebuvo lietuviškos terminologijos. Autoriui pačiam teko kurti daugelį terminų. Kadangi J. Kaminskas buvo dailininkas, knygos iliustracijas, viršelį ir emblemą nupiešė pats. Jis buvo gimęs Panevėžyje. Iki 1940 metų turėjo Panevėžyje žmonos vardu privačią prekybos įmonę "Juosta", prekiavusią juostomis, kaklaraiščiais, siūlais ir t.t. "Juosta" propagavo lietuvių liaudies meną, rengė audimo kursus. J. Kaminskas dar dirbo dailės mokytoju Panevėžio berniukų gimnazijoje.

Tarp negausių senųjų lietuviškų fotografiojos leidinių minėta ir Liudo Jakavičiaus knygyno "Lietuva" 1926 metais Šiauliuose išleista brošiūrėlė "Fotografams greito aparato rankvedys, arba receptai ir pamokymai, kaip į 10 minučių viską nufotografuoti". Tiesa tai nėra fotografijos vadovas, tik instrukcija, duodama prie greitojo fotografavimo aparatų, kuriuos pardavinėdavo knygynas.

Apie 1933 m. S. Petrauskas (1890-1944) parašė fotograijos vadovėlį, tačiau jo neišspausdino. Leido atvirukus. Daug jo nuotraukų saugoma Telšių kraštotyros muziejuje.

Antrąjį vadovą "Fotografuoti gali kiekvienas" parašė teisininkas Kazys Laucius, vertęsis ir fotografo darbu.

Tai yra geriausias to laikotarpio originalus fotografijos vadovėlis, "vadovėlis norintiems išmokti fotografuoti", supažindinęs su fotografijos technologija ir medžiagomis. Jį 1933 metais išleido Kaune "Skautų aido" redakcija, spausdino "Vilniaus" spaustuvė. Formatas 12x18 cm. Knyga turi 256 puslapius (232 psl. ir iliustruotas fotografinių sąvokų ir fotolaboratorijų bei fotoparduotuvių reklamų priedas) ir net 117 paveikslėlių. Viršelį piešė dailininkas J. Reichertas, kalbą taisė kalbininkas p. V. Kamantauskas. Vadovėlį pristatydamas profesorius Steponas Kolupaila, to meto Lietuvos fotomėgėjų sąjungos pirmininkas, pirmąjame puslapyje rašo apie fotogrfaijos reikšmę, skatina mėgėjus ne tik išmokti spausti kameros mygtuką, bet ir pačiam atlikti visus darbus,siekti ne vien techniškai tobulos nuotraukos, ieškoti meninių efektų, dailios kompozicijos, šviesos kontrastų, paveikslų "gilumo". Tai žinoma aktualu ir šiuolaikiniams fotografijos mėgėjams.

Vadovėlio, kuris skirtas dar nemokantiems fotografuoti, įžangoje Kazys Laucius prisipažįsta, kad vadovėlį rašyti pradėjo įkalbėtas "Skautų aido" redaktoriausp. A. Saulaičio ir parašė labai greitai, atliekamu nuo kitų darbų laiku, per porą mėnesių. Pagrindinė skubėjimo priežastis, kaip nurodo autorius "kadangi tokio vadovėlio reikalas foto mėgėjų, ypač jaunimo, labai jaučiamas". Skubėjimas nepakenkė vadovėlio turiniui, originalumui ir jį tikrai galima laikyti geriausiu prieškario laikų lietuvišku fotografijos vadovėliu. Knygutė sudaryta iš keturių skyrių: I - Ką reikia turėti ir žinoti, kad būtų galima fotografuoti; II - Kaip daromos fotografinės nuotraukos; III - Kaip pagaminamas negatyvas; IV - Kopijos arba pozityvo pagaminimas. Rašydamas vadovėlį K. Laucius, kaip ir prieš jį rašiusieji, susidūrė su lietuviškų fotografinių terminų trūkumu, todėl šalia kai kurių lietuviškų pavadinimų dar rašomi ir vokiški analogai.

1938 metais 3000 egz. tiražu buvo išleistas ir antras, iš pagrindų perdirbtas ir papildytas, šio vadovėlio leidimas. Tai tokio paties formato, 288 puslapių su trylikos nuotraukų priedu, kietais viršeliais knygutė, kurioje 206 paveikslėliai ir 10 įvairių lentelių. Antrąjį leidimą pristato Lietuvos fotomėgėjų draugijos pirmininkas majoras O. Milaševičius. Vadovėlyje atsirado naujas V skyrius - Jei tamsta turi mažąjį aparatą...

Kazys Laucius gimė 1906 m. balandžio 26 d. valstiečių šeimoje Pavenčiuose, Kuršėnų vlsč., Šiaulių apskrityje. Mokėsi Kuršėnų pradžios mokykloje, baigęs Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetą, tarnybinė karjerą pradėjo 1927 metais Šiaulių apskrities viršininka įstaigos Spaudos skyriaus raštvedžiu. 1925-1927 m. redagavo "Šiaulietį". 1922 m. įstojo į skautus ir aktyviai dalyvavo jų veikloje. 1928 m. perkeltas į Kauno apskrities viršininko įstaigos kanceliariją. 1929-1932 m. tarnavo Kauno policijos Teismo reikalų skyriaus viršininko padėjėju, 1932-1938 m. - Kauno policijos Ypatingųjų reikalų skyriaus, o 1938-1939 m. - Teismo reikalų skyriaus viršininku. Žmona Antanina taip pat dirbo Lietuvos policijoje - Kauno policijos Nepilnamečių priežiūros skyriuje.

A. ir K. Laucių veiklos sritis, kuriai jie skyrėvisą savo laisvalaikį, buvo fotogrfaija. K. Laucius pastangomis prie Lietuvos policijos sporto klubo buvo įsteigta fotografijos sekcija. Jis buvo vienas iš Lietuvos fotomėgėjų sąjungos steigėjų ir aktyviausių narių, tarptautinio žurnalo "Galerija" bendradarbis, fotografijos meno Lietuvoje kūrimo strategas. K. Laucius skautiškaisiais, teisės, policijos, fotografijos klausimais rašė tuometinėje periodinėje spaudoje: "Bangose", "Skautų aide", "Skautybėje", "Trimite" ir kitur.

1941 m. birželio 14 d. K. Laucius buvo suimtas ir apkaltintas pagal RSFSR BK 58-13 straipsnį už tarnybą Lietuvos Respublikos policijoje, kovą prieš revoliucinį judėjimą ir Komunistų partiją. Įpatingosios NKVD Tarybos sprendimu už aktyvią kontrrevoliucinę veiklą jis buvo sušaudytas 1942 m. lapkričio 21 d. Sverdlovske (dabar Jekaterinburgas). 1989 m. reabilituotas pagal TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaką. Žmona Antanina buvo ištremta į Krajuškino rajoną Altajaus krašte. Tolesnis jos ir dukros Onos likimas nežinomas.

1933 metais "Foto Press" firma Kaune išleido Miko Pranckūno "Kaip išmokti fotografuoti. Praktiški patarimai pradedantiems fotografuoti". Knygutė yra kišeninio formato, turi 57 puslapius ir tik vieną iliustraciją (įkliją). Viršelį piešė dailininkas Jonas Buračas. Tai nėra pilnavertis fotografijos vadovėlis, knygelėje pateikiami trumpi, paprasti fotografinių terminų ir procesų paaiškinimai. Įdomūs Naujosios Romuvos redaktoriaus (1931-1940) J. Keliuočio prisiminimas: "Reiškėsi tuomet ir M. Pranckūnas - pirmojo lietuviško fotografijos vadovėlio autorius. Bet tai buvo daugiau aferistas, perėjūnas. Skersai išilgai išvaikščiojęs savo gimtąjį kraštą, turėjęs pagalbininkų, darbininkų. Budavo, paskelbia jis, kad atidaro fotomokyklą. Jaunimas, suprantama, norėdavo įsigyti fotoaparatus, troško išmokti fotografuoti. Įmokėdavo atitinkamą mokestį, o M. Pranckūnas arba pats dingdavo, arba policija, pažinodama jį kaip aferistą, išvaikydavo. Didelio meistriškumo, kaip fotoateljė "Zinaida", jis neieškodavo. Svarbu buvo biznis, gauti pinigus. Tarp kitko, jis buvo vienas žymiausių pornografijos gamintojų Lietuvoje".

Prieškario Lietuvoje buvo išleistas ir vienas verstinis fotografijos vadovas.

1938 metais Dovydo Gutmano knygynas Kaune išleido vokiečių autoriaus E. Fogelio (E. Vogel) "Fotografijos vadovėlį. Patarimai visiems fotografijos mėgėjams". Į lietuvių kalbą vertė Juozas Sužiedėlis iš 41-ojo originalaus leidimo. Vertėjas sukūrė nemažai lietuviškų fotografijos terminų. Knygą redagavo ir papildė diplomuotas fizikas S. Žvirzdinas.

Leidėjo žodyje nurodoma, kad vertimas yra vienur kitur papildytas ir kaikur šiek tiek pakeistas, stengiantis padaryti jį tobulesnį ir labiau pritaikytą lietuvių fotografijų mėgėjų reikalams. Knygutės dydis 12x18 cm., 381 puslapis, gana daug iliustracijų ir nedidelis fotografijų pavyzdžių priedas. Tai išsamus, visus fotografinius procesus apimantis verstinis fotografijos vadovėlis.