Galvomis suaugusios mergaitės: stipresnė sesuo beveik nešioja dvynę, priaugusią prie galvos...

Dvynės Anastasia ir Tatiana mėgsta plaukioti, šokti ir yra geros mokinės. Taip pat jos neatskiriamos seserys, nes septynmetės suaugusios galvomis – Tatianos viršugalvis suaugęs su Anastazijos pakaušiu.

Tai reiškia, kad nors jos gyvena viena šalia kitos, pora niekada negalėjo pažiūrėti viena kitai į akis.

„Man būna labai pikta, kai žmonės spokso ar sako, kad jos išsigimėlės, – sakė mergaičių motina Claudia Dogaru. – Jos yra paprastos mergaitės, bet jų gyvenimai nėra lengvas, kai jos yra suagusios. Jos turi atskiras smegenis ir organus, bet Anastasia priklauso nuo sesers inkstų. Kai kuriems žmonėms atrodo, kad Anai labiau pasisekė. Ji yra mobilesnė ir išsitiesusi. Kartais Tati būna tampoma, bet jos labai myli viena kitą.“

Jų tėvas Alinas, kuris yra dvasininkas, sakė, kad labai sunku laukti medicinos pažangos, kad galima būtų jas atskirti. „Tai labai sunku, – sakė 36 metų rumunas. – Jos vis labiau susijusios, viskas tampa dar sudėtingiau. Atskyrimas yra lazda su dviem galais. Tai pakeistų jų gyvenimus, bet gali ir pabaigti juos. Mūsų mergaitės yra ypatingos. Norime, kad jos gyventų ilgai ir laimingai. Mes lenktyniaujame su laiku.“

Claudia sužinojo, kad dvyniai bus suaugę 2003 m. rugsėjį, kai buvo keturi nėštumo mėnesiai. Šeima ir draugai primygtinai siūlė porai nutraukti nėštumą, bet jie nesutiko, sakydami, kad Dievas siunčia jiems dukteris, turėdamas kažkokį tikslą. Dvynės sėkmingai gimė po cezario pjūvio Romoje 2004 m. sausį. Claudia sakė, kad jautė džiaugsmą ir meilę, pamačiusi jas.

Rumunų pora, dar auginanti vyresnę dukrą Marią, iš Italijos persikėlė į JAV, kai dvynėms buvo dveji metai, kad galėtų būti gydomos.

„Rainbow Babies & Children's“ ligoninėje Klivlande buvo planuota atskirti jas 2007 m., bet nuspręsta, kad procedūra buvo per daug pavojinga.

Daktaras Kennethas Salyeris sakė: „Mes nusprendėme, kad dabar geriausia yra palikti taip, kaip yra. Reikia palaukti, kol mergaičių kraujospūdis išsilygins, prieš darant kitas operacijas, nes Anos kraujospūdis tuo metu buvo per žemas, o Tati – per aukštas.“

Paskutiniai tyrimai parodė, kad jų kraujospūdis lyginasi, ir specialistų komanda Čikagoje ieško naujų būdų kaip padaryti stebuklą.

Claudia sakė: „Nuo pat tos dienos, kai mergaitės gimė, mes svajojome suteikti joms galimybę gyventi atskirai. Bet mes galime tai padaryti, jeigu gydytojams pavyks rasti būdą, suteikiantį joms galimybę išgyventi operaciją. Operacijos visada yra susijusios su tam tikra rizika, bet mums reikia žinoti, kad yra tikimybė, jog jos išgyvens, kad galėtume ryžtis tam. Mes nežinome, kiek jos išgyvens, likusios kartu. Daugelis negyvena ilgiau kaip iki 11 metų. Dabar mes džiaugiamės kiekviena diena. Mergaitės myli gyvenimą.“

http://images.alfa.lt/10645/70/96.jpg

http://images.alfa.lt/10646/20/85.jpg