„Gerai gerai & Miss Sheep“ nori pralenkti E. Dragūną

Už scenos „Gerai gerai“ - Vilius Tamošaitis ir „Miss Sheep“ - Dovilė Filmanavičiūtė gyvena įprastą gyvenimą. Vilius yra diplomuotas garso režisierius, o Dovilė - reklamos agentūros darbuotoja. Nors duetas tikina, kad muzika jų gyvenime neužima pirmos vietos ir didelių muzikinių planų jie neturi, „Gerai gerai & Miss Sheep“ juokauja, kad artimiausias jų tikslas - pralenkti Dragūną.

- Kada susikūrėte ir kaip gimė toks paprastai liaudžiai sunkiai perkandamas pavadinimas?

Vilius: Susitikome 2008 metais, kai Dovilė su draugais atėjo pas mane į studiją įrašyti dainos. Man patiko jos balsas, pasiūliau dirbti kartu. Labai paprasta. O „Gerai gerai“ parvažiavo iš Maroko. Ilgai sukau galvą, kol prisiminiau, kad lietuviškų žodžių junginys „gerai gerai“ marokiečiams labai patiko, ir jie jį nuolat kartojo. Nusprendžiau dviračio neišradinėti ir pasilikau jį sau.

Dovilė: O aš turėjau pravardę - Avis. Mane taip vadindavo tiek darbe, tiek tarp draugų. Tai nusprendžiau, kad nuo likimo nepabėgsi, ir pasilikau tą Avį.

- Kaip įvardytumėte savo muzikos stilių?

Dovilė: Turbūt popelektronika. Nepretenduojame į intelektinę elektroninę muziką. Man patinka, kad mus supranta ir Šiaulių metalistai, ir Vilniaus reiveriai.

Vilius: Nesakom, kad mūsų muzika nėra intelektinė, bet ir ne andergraundas, minimal ar techno.

- Ar turite kokių tabu, ko kaip atlikėjai nedarytumėte?

Dovilė: Yra stereotipas, kad vadinamieji koveriai - blogis, nes čia ne tavo kūryba, kad groti privačiuose vakarėliuose ir vestuvėse muzikantams „ne lygis“. Bet jeigu niekur negrosi, tai niekas tavęs ir neišgirs. O muzikos kokybė juk nepriklauso nuo to, kur tu groji. Kita vertus, mes su Viliumi turime darbus, ir muzika yra mums aistra, bet ne pagrindinis užsiėmimas. O kitiems muzikantams muzika yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Normalu, kad jie „parsiduoda“, nes juk kas nors turi pamaitinti jų vaikus.

Vilius: Parduoti save - nieko blogo, bet reikia žinoti, kur ir kaip. Aš, pavyzdžiui, niekada negročiau su „Yva“ ar „69 danguje“.

Dovilė: Mes turime savo mąstymą, pomėgius, vertybes ir nedarom to, kas mums atrodo nepriimtina.

- O kaip vertinate Lietuvos muzikos situaciją? Gal ir jums, kaip daugeliui atlikėjų, ji atrodo apgailėtina?

Vilius: Tikrai ne. Aš manau, kad padėtis sparčiai gerėja. Muzika Lietuvoje neatsilieka nuo pasaulio. Yra daug kokybiškų ir žmonėms įdomių dalykų, apie kuriuos galima rašyti ir kuriuos galima transliuoti.

Dovilė: Aš tikiu, kad tokia situacija susiklostė dėl istorinių aplinkybių. Juk nepriklausomi esame visai neilgą laiką. Niekas nėra nė įsivaizdavęs to, kas vyko Vakaruose, o pas mus, palyginti su jais, nebuvo nieko. Kiek klibėjo lietuviška estrada, bet mažų miestelių žmonės nieko nematė. O pirmosios televizijos Lietuvoje nė nežinojo, nuo ko pradėti tą programą dėlioti. Tada ėmė kažkokius pavyzdžius iš užsienio, ir akivaizdu, kad ne visada tinkamus. Suprantu, kad Lietuvos muzikos rinkos negalima lyginti su Vokietijos, kurioje, beje, taip pat yra daug neigiamų dalykų. Tik ten šalia jų egzistuoja ir geri, o Lietuvai sekasi kiek prasčiau filtruoti nesąmones. Baisių mergų, kurios pačios nekuria, nedainuoja ir tik maivosi scenoje, visada bus. Gerai tai, kad Lietuvoje atsiranda stipri alternatyva.

- Ką laikote autoritetais?

Vilius: Mums svetima į ką nors lygiuotis. Yra muzika, kuri patinka, kurią namie klausau, tačiau nestebiu atlikėjų ir nemąstau, kad norėčiau būti kaip tas ar anas. Žinoma, turime muzikinių pavyzdžių, kurie mums imponuoja.

Dovilė: Bet lygiuotis nėra tas pats, kas kopijuoti. Kokybės požiūriu mes tikrai į daugelį lygiuojamės. Jei kalbame apie tai, galima sakyti, kad Lietuvoje lygiuojamės į Marių Narbutį iš grupės „Happyendless“.

- Daugeliui rimtų atlikėjų televizija savaime yra blogis. Koks jūsų požiūris į šią mediją?

Vilius: Televizijos tikrai neatsisakom, bet tikrai niekas man neuždėtų grybo ant galvos ir nelieptų juokinti žmonių. O televizija savaime tikrai nėra blogis. Kaip tik būtų šaunu, jei ji imtų transliuoti gerą muziką. Kai žiūrovui būtų pasiūlyta alternatyva, gal jis ir pats atsisakytų visos pigios muzikos. Tiesiog kuri nors televizija turi pirma ryžtis žengti tokį žingsnį, ir viskas eitų į gera. Esu tikras, kad žmonėms atsibodo per visus kanalus žiūrėti vien šokių projektus.

- O kokios jūsų kaip atlikėjų ambicijos?

Vilius: Turime dabar vienintelį didžiulį tikslą - rudens koncertą. Bus toks didelis, kad aplenksime Dragūną. (Juokiasi.) Pas mus bus ne mažiau šviesų, gero garso ir, žinoma, žmonių.

Dovilė: Taip, mūsų tikslas yra aplenkti „selą“. (Juokiasi.) Tai bus iki šiol didžiausias mūsų koncertas. O šiaip tai mes judame po žingsnelį. Neužsibrėžiame tikslų dešimt metų į priekį.