*

Gibraltaro urve – įrodymai, kad neandertaliečiai buvo protingi kaip žmonės


* delfi.lt [Yourlight]

Prieš maždaug 40 tūkst. padarytos įrėžos vieno urvo sienoje tikriausiai byloja, kad neandertaliečių intelektas buvo pažangesnis negu iki šiol manyta, nurodė tyrėjai.

Šią išvadą jie padarė atradę tas įrėžas giliai Goramo urve, esančiame Didžiosios Britanijos valdomame Gibraltare. Tai pirmieji pasaulyje rasti neandertaliečių urvų raižiniai.

Tačiau ar tos susikertančios horizontalios ir vertikalios gilios įrėžos yra menas?

Archeologai atsisako daryti tokią radikalią išvadą, tačiau teigia, kad tokia kūryba tikriausiai rodo, jog neandertaliečiai iš tikrųjų pasižymėjo gebėjimu abstrakčiai mąstyti ir reikšti savo mintis, nors tokia prielaida ilgą laiką buvo neigiama.

„Dėl to neandertaliečiai tampa dar artimesni mums“, – sakė Gibraltaro muziejaus direktorius profesorius Clive'as Finlaysonas, šiuos tyrimus vykdančios tarptautinės grupės koordinatorius.

„Tai byloja apie didelius neandertaliečių abstraktaus mąstymo gebėjimus, kurie atitinka (šiuolaikinių) žmonių gebėjimus“, – pridūrė jis.

Šių tyrimų išvados buvo paskelbtos žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences of the United States of America“.

Straipsnį „Gibraltare neandertaliečių sukurtas uolų raižinys“ (A rock engraving made by Neanderthals in Gibraltar) parengė mokslininkų komanda, kurioje buvo neandertaliečių tyrimų specialistų, tokių kaip profesoriai Joaquinas Rodriguezas-Vidalis, Francesco d'Errico ir Francisco Gilesas Pacheco.

„Sąmoningai sukurti tapyti arba išraižyti atvaizdai ant urvų sienų pripažįstami svarbiu žingsniu žmonių mąstysenos evoliucijoje, kuris buvo laikomas būdingu vien tik šiuolaikiniams žmonėms“, – rašo autoriai.

F. D'Errico, dirbantis Prancūzijos nacionaliniame mokslinių tyrimų centre (CNRS), pareiškė, kad tos linijos yra „pirmasis urvų meno pavyzdys, neandertaliečių sukurtas abstraktus atvaizdas, giliai išraižytas uoloje toje urvo dalyje, kurioje jie gyveno“.

Raižinys, atrastas po daug metų trukusių kasinėjimų Goramo urve, buvo rastas po neandertaliečių gyvenamojo laikotarpio nuosėdų sluoksniu, kuris savo ruožtu buvo atrastas po šiuolaikinių žmonių kultūriniu sluoksniu.

Tai buvo pirmasis mokslininkų atidengtas pamatinės uolienos plotas, todėl tikėtina, kad bus atrasta daugiau raižinių.

Tyrėjai taip pat mėgino aiškintis, kaip neandertaliečiai galėjo išraižyti tas linijas.

Jie panaudojo akmeninius neandertaliečių įrankius ir įsitikino, kad kiekviena linija galėjo būti išraižyta tik nuosekliai atliekant pasikartojančius judesius ta pačia kryptimi.

„Kad būtų išraižyta viena iš tų linijų, reikėjo 60 brūkštelėjimų, visuomet ta pačia kryptimi“, – nurodė C. Finlaysonas, pridūręs, kad visam raižiniui sukirti reikėjo apie 317 brūkštelėjimų.

„Mes iškart įsitikinome, kad tai nebuvo atsitiktinė žymė. Tam reikėjo pastangų“, – aiškino jis.

Šis raižinys buvo rastas tolimiausioje dalyje Goramo urve, atsiveriančiame Viduržemio jūros pakrantės skardyje. Ankstesni radiniai leidžia daryti išvadą, kad toje urvo dalyje neandertaliečiai ilsėdavosi.

Šis tyrimas toli gražu nėra pirmasis, parodęs, jog neandertaliečiai buvo artimesni mūsų rūšiai negu buvo manoma anksčiau.

Tyrimai tame pačiame Gibraltaro urve parodė, kad neandertaliečiai galbūt gaudydavo, mėsinėdavo ir kepdavo laukinius karvelius – gerokai anksčiau negu šiuolaikiniai žmonės pradėjo nuolat valgyti paukštieną, rodo rugpjūtį paskelbta studija.

Kiti neseniai atlikti tyrimai rodo, jog neandertaliečiai tikriausiai valgė ne vien mėsą, bet ir augalus, uogas bei riešutus; kad jie rūpinosi pagyvenusiais gentainiais ir naudojo išmoningus kaulinius įrankius.

Ši mįslinga žmonių evoliucijos medžio šaka gyvavo dalyje Europos, Centrinės Azijos ir Artimųjų Rytų prieš maždaug 300 tūkst. metų, tačiau vėlesnių negu 30–40 tūkst. metų jų fosilijų neaptinkama.

1/1 (1)---
« Spauda « Pagrindinis

* Gen. time: 0.0283
* © xneox.com