Google kartos pavojai: jei atsisakysime faktų, kokia bus atmintis?

Teigti, kad šiuolaikiniai mokiniai yra prasti, silpni ar agresyvūs, negalima – vaikai tiesiog kitokie – tai informacinių technologijų (IT) karta. Tai interviu DELFI sakė Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos fakulteto Edukologijos instituto docentė Odeta Merfeldaitė. Pasak jos, su dabartiniais mokiniais reikia dirbti kitaip – jiems tradicinės lentos ir kreidos nebeužtenka.

– Šiandien daug kalbama apie šiuolaikinius mokinius, jų ypatybes. Kokie jie?

– Mokiniai visų pirma yra mokiniai – asmenybės. Kiekvienas jų be galo skirtingas, todėl štampuotai juos skirstyti į tam tikras kategorijas ar priskirti jiems tam tikrus apibrėžimus būtų neteisinga. Nors žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo pranešimų apie vaikų, paauglių ar jaunimo smurto atvejus, tyrimai rodo prastėjančią raštingumo būklę, tačiau vienareikšmiškai teigti, kad šiuolaikiniai mokiniai yra prasti, silpni ar agresyvūs, negalima.

Paskaitų universitete metu susiduriu su tik ką buvusiais mokiniais. Jie žingeidūs, imlūs norintys mokytis. Taip, jie kitokie nei buvome mes: drąsesni, puikiai išmanantys informacines technologijas, komunikuojantys užsienio kalba, nebijantys vykti studijuoti į užsienį. Tai nauja karta – IT karta, kelianti naujus iššūkius pedagogams. Su šiais mokiniais reikia dirbti kitaip, todėl vis dar įprastą mokyklinę lentą ir kreidą turi pakeisti aktyvios klasės modelis: interaktyvios mokymo priemonės ir aktyvus turinys.

– Kaip mokiniai pasikeitė per pastaruosius 20 metų?

– Siekiamybė prieš dvidešimt metų – tobulas informacijos atkartojimas; dabar – prasmių kūrimas. Mokiniai tampa ugdymo proceso dalyviais; daugelis jų žino, ko siekia, ko reikia šiems siekiams įgyvendinti. Šioje informacinėje visuomenėje mokytojas tik patarėjas, pagalbininkas ir pan.

Tačiau nors technologine prasme mokytojo darbas palengvėjo, nes šiuolaikiniai mokiniai gerai išmano informacinių komunikacinių technologijų (IKT) veikimo principus, moka greitai rasti ir analizuoti informaciją, tačiau mokymo turinio pateikimas šiuo atveju tampa sudėtingesniu klausimu. Norėdami motyvuoti ir įtraukti į mokymosi procesą šiuolaikinį mokinį, mokytojai turi kaskart pateikti intriguojantį, iššūkį metantį tikslą.

– Kaip mokykla turi reaguoti į jų poreikius?

– Būtent ir esmė tame, kad reikia reaguoti į kiekvieno mokinio poreikius. Šiuolaikinis mokymasis turi būti orientuotas į skirtingų mokymosi poreikių ir stilių mokinius, todėl svarbu ugdymo turinio diferencijuojamas ir individualizavimas bei aktualios mokiniams informacijos pateikimas. Iš tiesų svarbiausia, kad kiekvienas mokinys turėtų galimybę pajusti mokykloje sėkmę, todėl, ko gero, kur kas mažiau mokytojams tektų pamokose laiko skirti mokinių drausminimui, būtų mažesnis mokinių, iškrentančių iš ugdymo institucijos, skaičius.

Sėkmę mokyme ir mokymesi užtikrina mokiniui aktualus ir jo poreikius atliepiantis mokymo turinys. Todėl turinio parinkimas ir jo pateikimas – svarbiausias šiuolaikinio mokytojo rūpestis. Remiantis bendrovės „Rait” 2012 metų atlikto tyrimo rezultatais, net 45 proc. mokinių pabrėžia mokymosi informacijos sąsajų su gyvenimu trūkumą, 40 proc. – formalų mokytojo darbą. Tyrimas rodo, kad daugiau nei pusė mokinių tik kelis mokytojus gali pavadinti kūrybiškais ir pasišventusiais savo profesijai Taigi reaguoti į mokinių poreikius jau reikėjo.

– Ar dėl šiuolaikinių mokinių reikia keisti mokymo procesą, ugdymo priemones? Kaip? O gal turi likti tradicinės pamokos?

– Remiantis 2008 m. TALIS tyrimo rezultatais, mokytojams pamokoje svarbesnis konstruktyvusis mokymo būdas, tačiau tai tik mokytojų nuomonė, nes kitų tyrimų analizė rodo visiškai priešingus rezultatus.

Atliktų tyrimų „12–14 metų mokinių mokymo(si) didaktinės problemos ir jų sprendimo galimybės“ (2010) bei „Kritinio mąstymo ugdymo principų integravimas į Lietuvos bendrojo ugdymo sistemą (2010)“ rezultatai parodė, kad Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose sunkiai pereinama iš poveikio į mokymosi paradigmą. Ugdymo procese vis dar vyrauja mokytojo, o ne vaiko aktyvia veikla grindžiami ugdymo metodai. 2006 ir 2009 m. PISA tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos mokiniams geriau sekėsi užduotys, kurioms reikia gamtos mokslų žinių atgaminimo ir supratimo, tačiau sunkiau sekėsi užduotys, kurioms reikia gamtos mokslų žinių taikymo įvairiose gyvenimo situacijose gebėjimų.

Tarptautiniai mokinių mokymosi pasiekimų tyrimai rodo, kad Lietuvos mokykla yra orientuota į vidutinius, daugumai mokinių pasiekiamus matematikos, gamtos mokslų ir skaitymo rezultatus.

Vadinasi, kaita būtina, nors ji vyksta, tačiau kol kas nedideliais žingsniais. Kokios priemonės bus parenkamos priklauso nuo to, kokių tikslų mes siekiame. Kiekviena pamoka yra dviejų pusių dialogas, bendra kūryba, kurios sėkmė priklauso nuo abiejų pusių.

– Jei ši karta yra google karta, ar dar reikia į galvą krautis faktus? Pavyzdžiui, kam įsiminti Vaterlo mūšio datą, jeigu yra google?

– O kam prisiminti savo mokyklos pavadinimą, jei yra google? Pirma, svarbių faktų žinojimas būtinas išprususiai asmenybei. Antra, jei visiškai atsisakysime faktų įsiminimo, kaip tada bus su mūsų atminties lavinimu – juk kuo įvairiapusiškesnė veikla, tuo labiau ugdoma mokinių atmintis.

– Kaip, Jūsų nuomone, turi būti šiuolaikiniai vaikai ugdomi – skatinami kuo daugiau įsiminti, ar mokomi, kaip informaciją susirasti, ar dar kitaip?

– Kinų filosofas Konfucijus dar prieš 24 amžius skelbė: „Ką išgirstu – pamirštu, ką pamatau – prisimenu, ką padarau – suprantu“. Šiuo teiginiu turėtų būti paremtas ir šiuolaikinis ugdymas. Svarbu, kad būtų ugdomos mokinių kompetencijos – ypač mokymosi mokytis, kritinio mąstymo ir kt. Mokiniai turi išmokti spręsti problemas, dirbti komandoje, bendrauti ir bendradarbiauti. Taigi ugdymas turi būti paremtas aktyviu mokinių dalyvavimu ir įsitraukimu, realių problemų sprendimu ir teorinių žinių taikymu praktikoje.