Graikijos vyriausybė atsidūrė ties žlugimo riba

Graikijos vyriausybė atsidūrė ties žlugimo riba ketvirtadienį dėl to premjeras ketinimo surengti referendumą dėl naujos programos, kuria siekiama išvesti euro zoną iš skolų krizės.

Valdančiosios partijos nariai sukritikavo ministro pirmininko George Papandreou sprendimą surengti referendumą, taip aptemdydami jo vyriausybei galimybes gauti pasitikėjimo votumą.

"Nemanau, kad vyriausybė išsilaikys iki rytojaus", - sakė viešosios nuomonės tarnybos ALCO direktorius valdytoja Costas Panagopoulos.

Net finansų ministras Evangelos Venizelos išsižadėjo G.Papandreou, nepritardamas referendumui.

"Referendumas pasmerktas žlugti", - sakė valdančiosios partijos narys Nikos Salayannis valstybinio radijo laidoje.

Kita G.Papandreou socialistų partijos PASOK atstovė sakė, kad nerems vyriausybės per balsavimą dėl pasitikėjimo votumo penktadienį.

Jeigu G.Papandreou nepavyks užsitikrinti daugumos paramos parlamente, Graikija tikriausiai surengs pirmalaikius rinkimus.

Šaltiniai: G. Papandreou ketina atsistatydinti

Graikijos ministras pirmininkas G.Papandreou artimiausiu metu ketina paskelbti apie savo atsistatydinimą, praneša BBC su nuoroda į šaltinius Atėnuose.

G. Papandreou susitiks su Graikijos prezidentu Karolosu Papouliosu iškart po to, kai baigsis nepaprastasis ministrų kabineto posėdis. Manoma, kad jis pasiūlys sudaryti koalicinę vyriausybę su buvusiu Graikijos centrinio banko vadovu Lucasu Papademosu priešaky. BBC manymu, pats G. Papandreou atsistatydins.

Partijoje PASOK kilo sumaištis ketvirtadienį: vienas aukštų jos narių paragino vyriausybę siekti nacionalinės vienybės, o kitas pareikalavo, kad G. Papandreou atsistatydintų.

E.Venizelos - vienas įtakingiausių partijos narių vyriausybėje, iš pradžių rėmė referendumo idėją.

Pasak šaltinio Finansų ministerijoje, jis pakeitė savo nuomonę po skubių derybų Kanuose su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentu Nicola Sarkozy.

Giliai į skolas įklimpusi Graikijos vyriausybė ketino prašyti dar 130 mlrd. eurų (apytikriai 450 mlrd. Lt) ir nurašyti 50 proc. jos skolų, mainais už taupymo priemones, kurios šalyje labai nepopuliarios.