Gyvenimas Vilniaus dangoraižių paunksmėje: maudymasis kubile ir lauko tualetai

Keli spustelėjimai rankena, ir iš mėlynai nudažytos kolonėlės į kibirą pliūpteli vanduo. Taip dieną pradeda patogumų neturintys Vilniaus Šnipiškių rajono gyventojai, kurie vandenį namo priversti tįsti ir maisto gaminimui, ir skalbimui. Su lauko tualetais ir be galimybių nusimaudyti žiemą Vilniaus dangoraižių paunksmėje gyvenančių žmonių šiųmečiai speigai neišgąsdino.

„Praėjusiais metais nebuvo taip šalta, tad vanduo neužšalo. Šįmet jau buvo kartą užšalę – tikriausiai atvažiavo meistrai, atkasė ir vėl viskas gerai. Kol kas nieko baisaus, žiema yra žiema, tikimės, jau paskutinė tokia šalta savaitė“, – DELFI pasakojo prie vandens kolonėlės sutikta Šnipiškių Giedraičių gatvės gyventoja Regina Panavienė.

Vandentiekio namie neturintys gyventojai nešiojasi savo raktą, kuriuo paleidžia vandens srovę. Per dieną pašnekovė vandens kursuoja keliskart. Šalia sostinės savivaldybės ir prekybos centro „Europa“ gyvenanti moteris sakė, kad vandentiekį įsivesti jai per brangu.

Namą R. Panavienė apšildo krosnimi – jos manymu, pirkti malkas pigiau, nei mokėti už šildymą daugiabutyje. Maudytis vilnietė važiuoja pas dukrą, vasarą maudosi praustuvėje namuose ar netoliese esančiame darželyje.

R. Panavienė džiaugėsi iš kolonėlės teikiamo vandens kokybe. „Mūsų vanduo labai geras, labai skanus, kol nebuvo tokio rakto, daug atvažiuodavo įsipilti vandens agurkų, pomidorų marinavimui. Mūsų vanduo labai skanus, tik šiandien kažkoks ryžas“, – juokėsi moteris.

Vyrui vokiečiui lietuviškų realijų rodyti nenori

Prieš septynerius metus Vokietijoje šeimą sukūrusi Janina į Lietuvą atvyko aplankyti sūnaus šeimos. Pirmadienio rytą ji nešina dviem kibirais vandens talpinančiu puodu atskubėjo vandens.

„Namie patogumų nėra. Skalbtis reikia pas gimines, tualetas lauke. Rytoj skrendu atgal į Vokietiją, jei sesuo pakvies, eisiu maudytis, jeigu ne, tokia purvina ir važiuosiu“, – juokėsi Janina.

Moteris pasidžiaugė, kad į Lietuvą neatvažiavo jos vyras vokietis. Nors sutuoktinis ir buvęs Sibire, jai nesinorėtų, kad vyras matytų tokias gyvenimo sąlygas. Pasak Janinos, kai pripranti prie normalaus gyvenimo, atrodo, taip ir turi būti.

„Čia yra be prošvaisčių. (...) Mano sūnus gyvena name, bet kūrename tik vieną kambarį – viso kūrenti neįmanoma, brangu ir dar pečius nelabai geras“, – pasakojo Janina.

Kelias valandas per dieną Vokietijoje dirbdama valytoja moteris pasakojo uždirbanti daugiau nei visą dieną nugarą lenkiantis sūnus.

Moteris baisėjosi šildymo kainomis Lietuvoje. „Dar nieko, jeigu du dirbantys, o jeigu vienas? Galvoji, ką išleisti – ar pavalgyti, ar už butą susimokėti. Esu nustebusi. Dėl to labai džiaugiuosi, kad gyvenu ne Lietuvoje – Vokietijoje gyvenu kaip žmogus. Galiu dirbti, valgyti, rengtis, ką noriu ir negalvoti, kur paimti pinigų“, – sakė Janina.

Bendrovei „Vilniaus vandenys“ priklauso 565 vandens kolonėlės Vilniuje. Per šiųmečius speigus užšalo 20 kolonėlių. „Vilniaus vandenys“ tvirtina, kad didžioji dalis kolonėlių jau sutvarkyta, likusios tvarkomos.

http://ifoto.delfi.lt/show.php?mode=1&id=4413241&width=630&height=435