Gyventojai ir globaliosios problemos

Senai senai, kai žemėje buvo mažai žmonių, jiems visiems pilnai pakako tiek erdvės, tiek maisto. Dabar, sparčiai didėjant gyventojų skaičiui žemėje, žmonija ima susidurti su įvairiomis gyventojų skaičiaus didėjimo sukeltomis problemomis. Kai kurios iš jų nėra sukeltos pačio gyventojų skaičiaus padidėjimo, tačiau yra jo paaštrintos. Tai nėra vien tik badas, geriamo vandens stoka ar vietos trūkumas. Tai yra ištisas įvairių problemų kompleksas, kuris ateityje tik aštrės. Iš primo žvilgsnio, tai yra tik besivystančių ar ekonomiškai silpnų Afrikos, Azijos ir Pietų Amerikos šalių problemos. Kol kas taip ir yra. Tačiau, imant ne tik dabarties, bet ir ne tokios tolimos ateities perspektyvas, tai yra ir būsimos ekonomiškai stiprių šiaurės pusrutulio šalių problemos. Pasikeitus klimatui arba pakilus pasaulinio vandenyno lygiui gali kilti naujas ,,tautų kraustymasis''. Dėl pakilusio vandens lygio gali pasikeisti dirvos druskingumas, ir dirvožemis taptų nebetinkamas auginti ryžiams. Kai kuriuose Azijos regionuose tai sukeltų badą, nes ryžiai yra pagrindinis daugelio Azijos (ypač rytų, pietų, pietryčių Azijos) šalių maisto produktas. Spėjama, kad dėl būtent tokių ar panašių priežasčių, kaip klimato ar pasaulinio vandenyno lygio kaita praeityje galėjo vykti gyventojų migracija ir tautų tarpusavio konfliktai. Prasidėjus naujam tautų kraustymuisi, kai kurioms šalims (ypač Europos valstybėms, esančioms šalia Viduržemio jūros pakrantės) gali tekti uždaryti kai kuriuos savo sienų ruožus, nors kai kuriose valstybėse netgi tai nebesustabdytų milžiniškų migracijos srautų. Sunku pasakyti, kaip reikėtų išvangti šios problemos ateityje. Per didelis gyventojų skaičius be jau anksčiau minėtų maisto, gyvenamosios vietos ir geriamojo vandens stokos problemų taip pat sukelia tokias problemas didelį gyventojų skaičių turinčiose valstybėse, kaip nedarbas ar didelis nusikalstamumas. Ypač šios problemos kamuoja Braziliją. Ši šalis yra puikus pavyzdys, kaip gyventojų perteklius gali sukelti itin dideles sunkiai išsprendžiamas problemas. Sparti urbanizacija yra vienas iš dalykų, kurie kartais lydi didelį gyventojų skaičiaus augimą. Daugybė žmonių iš kaimų keliasi į didmiesčius, kurie apauga dideliais milijoniniais lūšnynais. Kai kurios šalys mėgina spręsti šias problemas, bet daugeliui nepavyksta to padaryti. Regis, vienintelis būdas išvengti tokių problemų yra gimstamumo kontrolė. Vienintelė šalis, sugebėjusi sėkmingai apriboti savo gyventojų skaičiaus augimą, yra Kinija. Ši šalis dėl problemos išsprendimo net pamynė žmogaus teises. Kinija pradėjo gimstamumo knontrolės politiką, dar vadinama vieno vaiko politika, dar 1980 metais. Turėti tik vieną vaiką šeimos buvo skatinamos įvairiais būdais, o pažeidusios šį įstatyma buvo labai griežtai ir žiauriai baudžiamos. Tačiau, šie apribojimai niekada nebuvo taikomi Tibete. Kaime buvo leidžiama turėti du vaikus. Buvo baiminamasi, kad per didelis gyventojų skaičius Kinijoje sukels problemas su aplinkosauga bei nedarbu. Taip pat būtų sparčiau vartojami įvairūs ištekliai, jų reikėtų vis daugiau ir daugiau. Gyventojų skaičiaus augimas ėmė mažėti ir galiausiai stabilizavosi. Ateityje Kinijos visuomenė ims sparčiai senti. Tačiau, nepaisant nieko, Kinija neturėjo kitos išeities. Kita valstybė, turinti antrą pagal dydį gyventojų skaičių pasaulyje, Indija neturi tokios griežtos gimstamumo kontrolės, todėl prognozuojama, kad 2050 metais pagal gyventojų skaičių tikriausiai pralenks Kiniją. Kodėl gyventojų skaičius pasaulyje ėmė didėti taip sparčiai? Kodėl anksčiau jis nedidėjo taip sparčiai, kaip didėja dabar? Gyventojų skaičiaus augimą stabdė įvairios priežastys, kurios pastaraisiais šimtmečiais buvo įveiktos. Medicinos netobulumas, higienos trūkumas, maras ir kitos tuo metu nepagydomos ligos bei nesibaigiantys karai, badas, nuolatos retino gyventojus. Dažnai visi šie reiškiniai vykdavo kartu. Kartais ligos nusinešdavo kur kas daugiau gyvybių, negu karai. Ispaniškasis gripas, siautęs visame pasaulyje po pirmojo pasaulinio karo 1918 - 1920 metais, nusinešė virš 25 milijonų žmonių gyvybių - daugiau, negu žuvo per patį karą. Maras Europoje viduramžiais pareikalavo trečdalio tuometinio gyventojų skaičiaus gyvybių. Ilgainiui anskčiau minėtos priežastys, neleidusios didėti gyventojų skaičiui, buvo pašalintos. To pasekmė - spartus gyventojų skaičiaus didėjimas visame pasaulyje. Pagerėjusi medicininė priežiūra, nauji vaistai bei higienos normų laikymasis ne tik padidino žmonių skaičių, bet ir prailgino gyventojų gyvenimo trukmę bei pagerino jo kokybę. Apie 1800 metusbgyventojų skaičius pasiekė 1 milijardą. 2011 spalio 31 žmonių skaičius jau pasiekė 7 milijardus. Per pastaruosius 200 metų, žmonių padaugėjo daugiau negu per visą žmonijos istoriją iki tol. Gyventojų padaugėja milijardu maždaug per keliolika metų. Tačiau populiacija didėja netolygiai. Nepaisant bendro gyventojo skaičiaus augimo, kai kurie regionai sparčiai sensta ir žmonių juose vis mažėja. Tai ypač būdinga visų pirma Europai, Rusijai ir kitoms ekonomiškai išsivysčiusioms šalims, neskaitant Jungtinių Amerikos Valstijų, nes jas vis papildo nauji imigrantų srautai. Jeigu Ameriką ir Vakarų Europą papildo nauji imigrantų srautai, (Amerikoje didindami gyventojų skaičių, o Vakarų Europoje neleisdami jam smarkiai sumažėti) tai Rusijoje jo niekas nepapildo. Ten demografinė situacija itin tragiška. Rusijos gyventojų skaičius yra panašus kaip daugybę kartų pagal plotą mažesnėje Japonijoje. Ir Rusija, ir Japonija susiduria su gyventojų senėjimo problema. Tačiau, priešingai, nei Jav ar Vakarų Europoje, Rusijos gyventojų tautinei sudėčiai nėra grėsmės pasikeisti itin smarkiai. Galima teigti, kad tiek Vakarų pasaulis, tiek baltoji rasė aplamai, išgyvena stiprią demografinę krizę, kuri ateityje tikriauisia tik aštrės.