Gyvybę gali išgelbėti fekalijų transplantacija?

Išgirdus frazę „fekalijų transplantacija“, gali ne juokais sustreikuoti skrandis, tačiau ekspertai tvirtina, jog ši procedūra gali netgi išgelbėti gyvybę, informuoja BBC. Medikai šią keistą procedūrą atlieka norėdami virškinimo trakte apgyvendinti gerąsias bakterijas, kurių, sergant tam tikromis ligomis, ima trūkti.

Mokslų daktaras Alisdairas MacConnachie, vienintelis medikas visoje Jungtinėje Karalystėje atliekantis fekalijų transplantaciją Clostridium difficile infekcija užkrėstiems asmenims, šią procedūrą įvardija kaip jau patvirtintą gydymo praktiką.

Medikas tvirtina, jog toks gydymo metodas privalo būti taikomas, tačiau tik tuomet, kai nebelieka kito pasirinkimo.

Logika labai paprasta.

Dėl kokios nors priežasties vartojant antibiotikus, neretai išnaikinama dalis gerųjų žarnyno bakterijų. Ligoninės aplinkoje jų vietą kartais užima C.difficile bakterijos, kurios ima sparčiai daugintis ir gaminti pavojingus toksinus, galinčius sukelti viduriavimą ir netgi tapti mirties priežastimi.

Pirmiausia šiai infekcijai gydyti skiriami antibiotikai, tačiau jie tikrai ne visada veiksmingi. Kai kuriems pacientams liga vėliau atsinaujina.

Ekspertų teorija skelbia, jog virškinamojo trakto mikroflorą praturtinus gerosiomis bakterijomis, jos būtų pajėgios kovoti su C.difficile bakterijomis ir kontroliuoti infekciją. C.difficile gali būti atsparios daugeliui antibiotikų, tačiau pralaimi konkurencinėje kovoje su kitomis bakterijomis.

Glazgo „Gartnavel“ ligoninės gydytojas A. MacConnachie teigia nuo 2003 metų atlikęs daugiau nei 20 tokių fekalijų transplantacijos procedūrų.

„Visi be išimties pacientai, kurios gydžiau, C. difficile infekcijos atsikratė“, - sakė ekspertas.

Kai įprastinis gydymas neduoda reikiamų rezultatų, pacientui iki pat transplantacijos procedūros duodami antibiotikai. Vėliau antibiotikai pakeičiami vaistais, kontroliuojančiais skrandžio rūgštingumą.

Procedūros rytą į ligoninę atvyksta donoras ir palieka fekalijų mėginį. Donoru dažniausiai tampa pacientui artimas žmogus, idealiausia, kai atvyksta kartu su pacientu gyvenantis asmuo. Gyvenimas toje pačioje aplinkoje ir panašūs mitybos įpročiai reiškia, jog donoro ir paciento organizme esančios bakterijos gana panašios.

Transplantacijai paimama apie 30 gramų donoro fekalijų, jos trintuvu sutrinamos su trupučiu sūraus vandens. Gauta masė perkošiama per kavos filtrą. Procedūrai bus naudojamas tik gautas skystis.

Tuomet A. MacConnachie į paciento nosį įdeda specialių vamzdelį, kuris pasiekia jo skrandį. Kiti gydytojai dažniausiai renkasi kitą kelią į paciento virškinimo traktą. Į vamzdelį supilama apie 30 ml skysčio.

„Esu įsitikinęs, jog šiai procedūrai ryžtis turėtų tik tie pacientai, kurie jau išbandė visas įmanomas gydymo priemones. Jeigu nepadeda ir fekalijų transplantacija, tuomet žmogus pateko į labai rimtą bėdą, nes kito tokio efektyvaus gydymo metodo kaip fekalijų transplantacija tiesiog nėra“, - konstatuoja ekspertas.

Paklaustas, kodėl, jo nuomone, šio gydymo metodo netaiko daugiau Britanijos medikų, jis atsakė: „Manau, kad žmonės paprasčiausiai bijo. Skamba tikrai pasibjaurėtinai, tai yra labai šlykštu, todėl manau, jog žmonės nerimauja, pasikalba apie tai ir nesiryžta“.