*

Gyvybė gali slėptis ir asfalto ežeruose


* delfi.lt [sonyzz]

Asfalto ežerai - skamba tarsi fantastika, kurios jau Žemėje tai tikrai neturėtų būti. Bet pasirodo jų Žemėje esama. Konkrečiau – Karibų valstybėje Trinidade ir Tobage. Kaip tik viename tokių asfalto ežerų tyrėjai aptiko gyvų sutvėrimų. Atradimas leidžia formuluoti prielaidą, kad nežemiškos gyvybės galima ieškoti pačiose netikėčiausiose terpėse.

Mikroorganizmų mokslininkai rado didžiulio asfalto (arba bitumo) ežero mėginiuose. Juose aptikta vandens lašelių, kuriuose sėkmingai tarpsta mikrobai. Dervos ežeru vadinamas 0,46 kvadratinio kilometro ploto (tai maždaug prilygsta 90 futbolo aikščių plotui) ežeras Trinidado saloje sklidinas juodų glitėsių, kuriuose ir rasta gyvų organizmų.

Ankstesnių tyrimų rezultatai byloja, kad gyvų organizmų gali būti tose natūralios gamtos terpėse, kuriose susilieja nafta ir vanduo. Mikroorganizmai ten skaido naftą. Vis dėlto iki šiol mokslininkai buvo linkę manyti, kad nafta yra pernelyg nuodinga terpė gyviems organizmams, ir gyvybės joje būti negali, nepaisant to, kiek naftos telkinyje yra vandens.

„Nafta buvo laikoma visiškai negyva terpe“, - pasakoja tyrimui vadovavęs mikrobiologas Raineris Meckenstockas iš Helmholtzo centro (Miunchenas, Vokietija).

Tačiau netikėtai mikroorganizmų tyrėjai rado kaip tik tokioje terpėje – gličiuose Dervos ežero „vandenyse“, tiksliau – šio telkinio substancijoje rastuose vandens lašeliuose. Mikrobų rasta net ir 1 mikrolitro tūrio vandens lašeliuose, o tai yra maždaug 1/50-oji vidutinio dydžio vandens lašo.

„Kiekvienas toks lašelytis yra mažytė ekosistema“, - pritaria tyrimo bendraautorius, Vašingtono valstijos universiteto astrobiologas Dirkas Schulze-Makuchas.

Lašeliuose rasta įvairiausių mikroorganizmų rūšių. Jie skaido naftą į daugybę visokiausių organinių molekulių. Lašelių cheminė sudėtis byloja, kad tai nėra lietaus vanduo. Tai – archainio jūros vandens likučiai, į asfalto ežero sudėtį patekę iš žemės gelmių.

„Tai yra ne tik netikėta, bet ir gera žinia, - tęsia D. Schulze-Makuchas. – Tai reiškia, kad net ir didelės koncentracijos naftos telkiniuose (pvz., ten, kur į aplinką išsiliejo nafta) galima tikėtis gyvybingų mikrobų populiacijų, kurios skaido naftą.“

„Tiesa, tai nereiškia, kad mikrobai pajėgūs sušlamšti visą išsiliejusią naftą, - pridūrė mokslininkas. - Naftos skaidymo procesai vyksta labai lėtai - laikas čia matuojamas gal net geologiniu laiko masteliu, t.y., milijonais metų. Vandens lašeliai – mažyčiai, o naftos telkiniai – didžiuliai.“

Šis atradimas gali teikti vilčių rasti gyvybę Titane. Šio Saturno palydovo paviršiuje tyvuliuoja angliavandenilių ežerai. Vandens ir amoniako tirpalai gali iškilti į Titano ežerų paviršių – visai kaip vandens lašeliai Dervos ežero glitėsiuose.

https://www.youtube.com/watch?v=vtSk-P9fzhI

1/1 (1)---
« Spauda « Pagrindinis

* Gen. time: 0.0302
* © xneox.com