Į kyšio istoriją muzikantą įvėlęs valdininkas: man gėda, kad taip kvailai įkliuvau

Dėl 2,5 tūkst. Lt kyšio savo gyvenimą sugriovęs dabar jau buvęs Vilniaus Rasų seniūnijos 66 metų vyresnysis specialistas Mindaugas Ruzgas tikina padaręs nedovanotinai kvailą klaidą, kai nusprendė pagelbėti vienai į seniūniją pagalbos ieškoti atėjusiai studentei.

„Nenorėjau imti kyšio, todėl save ramindavau, kad žmogui tik padėsiu, o man bus atsilyginta“, - savo elgesį bandė pateisinti į kyšio istoriją Lietuvos kariuomenės orkestro muzikantą įvėlęs pensininkas.

Po kyšininkavimo skandalo iš Rasų seniūnijos pasitraukusio M. Ruzgo ir Vilniaus Naujosios Vilnios muzikos mokyklos 38 metų mokytojo metodininko Giedriaus Labanausko baudžiamąją bylą antradienį pradėjus nagrinėti Vilniaus miesto trečiajame apylinkės teisme paaiškėjo, kad abu kaltinamieji pripažįsta savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo.

Pasak valstybinį kaltinimą palaikančio Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Mindaugo Barkausko, Rasų seniūnijoje dirbęs M. Ruzgas iš vilnietės Julijos Zamaraitės už su žemės privatizavimu susijusių dokumentų atidavimą šių metų kovo-balandžio mėnesiais reikalavo kyšio nuo 3 iki 5 tūkst., o balandžio 9-ąją per tarpininką G. Labanauską paėmė 2,5 tūkst. Lt.
REKLAMA

Tačiau šie pinigai valdinininko nepasiekė – voką su kyšiu paėmusį muzikantą ir praturtėti norėjusį seniūnijos darbuotoją sulaikė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai.

„Labai kvailai pasielgiau, nedovanotinai suklydau – visą gyvenimą buvau gerbiamas, net išėjęs į pensiją buvau paliktas dirbti seniūnijoje, tačiau pačiam gale suklupau ir net negaliu pasakyti kodėl, - antradienį teisme atgailavo M. Ruzgas. – Kaltinimai kyšio paėmimu mane labai skaudina, nes aš tik norėjau padėti jaunai merginai. Tačiau širdies neišimsi ir nepadėsi ant stalo“.

Valdininkas sukėlė įtarimų, todėl pokalbius įrašė

Kyšininkavimo istorija paaiškėjo, kai šių metų balandžio 8-ąją į sostinės prokurorus kreipėsi vilnietė J. Zamaraitė. Pareiškimą parašiusi studentė aiškino, kad pagal įgaliojimą tvarkė savo senelių žemės įsigijimo reikalus, tačiau niekaip negalėjo surasti įmokas patvirtinančių mokėjimo kvitų (be jų savo vardu negalėjo įregistruoti nuosavybės). Į seniūniją pagalbos atvykusią J. Zamaraitę vyresnysis specialistas nukreipė į Žemėtvarkos skyrių, tačiau čia ji sužinojo, kad dokumentų nėra.

Vėl grįžusi pas M. Ruzgą į kabinetą studentė iš valdinininko išgirdo, kad šis esą pažįstąs asmenų, kurie jai galėtų padėti susirasti įmokas patvirtinančius dokumentus.

„Jis kalbėjo abstrakčiai, tačiau sakė, kad pagalba nebus veltui, galbūt kainuos apie 4 tūkst. Lt“, - J. Zamaraitė teisme prisipažino, kad jau pirmojo susitikimo su M. Ruzgu metu suprato, kad dokumentų negaus už dyką.

Po kiek laiko vėl su M. Ruzgu susitikusi mergina sužinojo, kad paslaptingasis tarpininkas jau gavo dokumentus, už kuriuos jau kitos dienos rytą reikės sumokėti 2,5 tūkst. Lt. J. Zamaraitė teigė neturėjusi tokos didelės sumos, todėl kreipėsi į prokurorus, kuriems kaip įrodymą pateikė jau anksčiau slapta darytus pokalbių su M. Ruzgu įrašus.

„Kitą dieną susitikau su M. Ruzgu prie „Lietuvos“ kino teatro, mes pėsčiomis nuėjome iki Halės turgavietės, kur susitikau su nepažįstamu vyriškiu – jis man perdavė savo voką su dokumentais, o aš jam – savo su pinigais“, - prisiminė pareigūnams nesąžiningą valdininką demaskuoti padėjusi mergina.

M.Ruzgas: tai – ne kyšis, tai - tas pats, kas rasti piniginę ir paprašyti radybų

Dėl savo veiksmų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme atgailavęs M. Ruzgas antradienį pareiškė, kad Rasų seniūnijoje iš tikrųjų nebuvo dokumentų, kurie patvirtintų, jog J. Zamaraitės seneliai būtų valstybei sumokėję už privatizuoti norimą žemės sklypą. Dabar jau buvęs valdininkas prisipažino, jog mokėjimus patvirtinančius kvitus turėjęs savo darbo stalo stalčiuje.

Vyresnysis specialistas sakė, kad prieš kelerius metus seniūnijos administracija kraustėsi iš vienų patalpų į kitas, kuomet jis pamatęs pluoštą su seniūnijos gyventojais susijusių dokumentų. Vyriškis tikino, kad apie juos kalbėjęs su viena savo kolege, tačiau esą ji patikino, jog šie popieriai yra niekam nereikalingi ir bus sunaikinti.

„Šių dokumentų neišmečiau, todėl kai J. Zamaraitė kreipėsi, prisiminiau, kad juos turiu, - sakė M. Ruzgas. – Labai kvailai pasielgiau, kad taip padariau, tačiau tai merginai jų negalėjau atiduoti, nes mokėjimo kvitų nebuvo seniūnijos apskaitoje. Nedovanotinai suklydau, tada save raminau, kad tik padėsiu žmogui. Taip, paprašiau pinigų, tačiau tai yra tas pats, kas rasti piniginę ir paprašyti radybų“.

M. Ruzgas teigė nedrįsęs iš J. Zamaraitės imti pinigų, todėl nusprendęs pagalbos paprašyti aktyvaus seniūnijos gyventojo G. Labanausko – jis ne kartą buvo atvykęs į seniūniją ir prašęs padėti įteisinti prie jo gyvenamųjų namų esančius sandėliukus.

„G. Labanauskas sutiko, todėl jam perdaviau voką ir paprašiau susitikti su mergaite, - buvęs vyresnysis specialistas apgailestavo, kad į kyšio paėmimo istoriją įvėlė niekuo dėtą žmogų. – Pasielgiau nepaprastai kvailai ir šiandien net nesuprantu kodėl. Pamačiau verksmingą tos mergaitės veidą ir nusprendžiau padėti – ne apiplėšti ar kyšį paimti, nors dabar suprantu, kad teisiškai ir 100 litų yra kyšis“.

M. Ruzgas taip pat pareiškė, kad jeigu J. Zamaraitė nebūtų gavusi įmokų už senelių žemę patvirtinančių dokumentų, jai būtų tekę iš naujo mokėti valstybei – net iki 20 tūkst. Lt.

„Galėjo ji nesutikti, būčiau tuos dokumentus išmetęs“, - teismui dėstė M. Ruzgas.

Muzikantas aiškino, kad jam nerūpėjo 100 litų

Į kyšio istoriją įsivėlęs Lietuvos kariuomenės orkestro muzikantas, kartais grojantis ir Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, G. Labanauskas įsitikinęs, kad taip nutiko tik dėl to, jog buvo įvarytas į kampą.

„Ir ta mergaitė, ir aš buvome beviltiškoje situacijoje – kartais žmogus nesuvoki, ką darai, kai būni įvarytas į kampą, - sakė pedagogas. – Man tai bus labai didžiulė pamoka“.

Vyriškis aiškino, kad po M. Ruzgo skambučio, kai šis netikėtai pasiūlė susitikti, jis pamanęs, jog pagaliau į priekį pajudėjo reikalai dėl prie namų esančių sandėliukų įteisinimo.

„Su juo susitikęs sutikau perduoti voką – maniau, kad gal tuomet pajudės mūsų reikalai, nes jau buvau praradęs viltį“, - aiškino Rasų bendruomenės aktyvistas.

Naujosios Vilnios muzikos mokykloje mokytoju dirbantis vyriškis neslėpė, kad už „darbą“ M. Ruzgas buvo pažadėjęs 100 litų. „Nei būčiau ėmęs tuos pinigus, nei ką, tikrai man ne tai rūpėjo“, - teisme dėstė G. Labanauskas.

Kaltinamasis ir jo advokatė Renata Narbutienė teismo paprašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – už muzikantą sutiko laiduoti muzikos mokyklos direktorius profesorius Ričardas Sviackevičius.

„G. Labanauskas mūsų mokykloje dirba jau 15 metų – jis yra ne tik geras pedagogas, bet ir geras atlikėjas – aktyviai dalyvauja įvairiuose projektuose“, - sakė teisėjos Aldonos Tumelionytės pagal laidavimą kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės prašęs atleisti mokyklos vadovas.

„Visi mes padarome klaidų“, - į kvailą istoriją įsivėlusį kolegą bandė pateisinti R. Sviackevičius.

Nuosprendį M. Ruzgui ir G. Labanauskui teismas turėtų paskelbti ne anksčiau kaip lapkričio mėnesį.