Šiais laikais neįmanoma susirasti normalios antrosios pusės? Netiesa!

Visi mano vieniši draugai nuolat kartoja jau mantra tapusią frazę: šiais laikais normalios antrosios pusės nesusirasi. Visos moterys nori tik pinigų - sako vyrai, visi vyrai nori tik sekso - sako moterys. O aš sakau: normalų vyrą ar moterų susirasti įmanoma. Bet tik tuo atveju, jeigu ieškosi normalių.

Pradėkime nuo vaikinų. Jie dažniausiai ieško savo antrosios pusės pagal išvaizdą. Be abejo, meluočiau, jeigu sakyčiau, jog išvaizda nėra svarbi. Juk žmogus turi būti patrauklus kitam žmogui, kad užsimegztų santykiai. Tačiau neretai mums žmogus atrodo nepatrauklus fiziškai, bet po pokalbio su juo mes suprantame, kad jis yra labai patrauklus savo vidumi. Neužkalbinus žmogaus, kuris mums atrodo negražus ar nepatrauklus, mes galime prarasti savo šansą pažinti tikrai nuostabų žmogų. O gal net savo antrąją pusę.

Nesuprantu vyrų. Jie neretai atkreipia dėmesį į visokiais kristalais apsikarsčiusias lieknas blondines didelėmis krūtinėmis, kurių penktadalį svorio sudaro tonos pudros, o vėliau skundžiasi, kad joms rūpi tik jų piniginės, vakarėliai ir nieko rimto. O ko jūs, atsiprašau, iš tokių tikitės? Debatų ir rimtos diskusijos apie JAV prezidento rinkimus? Globalizacijos keliamų problemų aptarimo?

Nieko panašaus. Pasiruoškite išklausyti visą tiradą apie tai, kaip šiais laikais moteriai yra sunku, nes ji privalo nuolat būti graži. Kaip ji bijo gimdyti, nes pakis jos kūno formos. Kokią šiandien nuostabią akciją šmutkėms ji matė prekybos centre (suprask, brangusis, reikia dėl savo moters grožio paploninti piniginę). Na, ir be abejo, koks jos draugės vyras nuostabus, nes nupirko jai kelionę į Kanarų salas (vis dar nesupratai užuominos, tu kvaily?!).

Tokios moterys įgijo išsilavinimą tik tam, kad turėtų ką atsakyti į klausimą „ką esi baigus“ ir net nesusimąstė apie tai, kad kada nors gyvenime teks dirbt (nes vienintelis jos tikslas - susirasti turtingą vyrą). Na, taip, gal jos ir geros lovoje, gal jos ir gražus papuošaliukas šalia vyro, bet kodėl tie vyrai vėliau dejuoja ir skundžiasi, kad jų žmonos nieko neveikia, varsto grožio salono duris, o vaiką palieka auginti auklei (nepaisant to, kad pačios nedirba!)?! Tai kur jūsų akys ir protas, mielieji vyrai, buvo pradžioje? Kodėl jūs renkatės moterį pagal išvaizdą, o vėliau tikitės neįmanomo iš jos proto?

Šioje vietoje reikėtų pasakyti, jog yra labai gražių ir vienu metu labai protingų moterų. Tikrai yra, ir tikrai nemažai. Tik va, dažnai atsitinka taip, kad vyrai jų nepastebi. Matyt, per daug protingos ar prieštarauja gal per daug. Nuomonę savo turi. Savarankišką gyvenimą. Na, kam to reikia? Papuošalas gi nesiskųs per daug, jei gaus pakankamai pinigų.

Išrankios merginos renkasi nelabai išrankiai

Kai kurios merginos nelabai daug tesiskiria nuo vyrų. Tik joms labiau rūpi ne vyro išvaizda, o statusas ir pinigai. Meilė? Kokia dar meilė. Atgyvena. Neįdomu. Meile gyvas nebūsi. Nesugebi pakabinti turtingo vyro, jei jau kalbi apie meilę... Kokias čia erezijas kalbi, kad viską pasieksi pati? Tu ką, durna, visą gyvenimą dirbti?!

Ir iš tiesų, yra tokių moterų, kurioms svarbiausia - vyro piniginės storis. Nes sumokėti už vyro kavą jai yra neįsivaizduojama. Vyras turi mokėti už viską - už jos pageidaujamas studijas, apatinį trikotažą, maistą, alkoholį, būtų nuostabu, jei ir grožio saloną jai atidarytų. O tai gyvenimas! Na, vaiką pagimdys... pasiaukos. Bet tik vieną. Ir jį augins auklė. Kokie dar pampersai, nagus susigadins.

O kai tokios moterys, kelis metus pagyvenusios iš vyro kišenės, neturinčios jokios darbo patirties, vieną dieną išgirsta: nešdinkis iš mano namų, išeinu pas kitą, - verkia forumuose, kokie vyrai kiaulės. Pasakysiu žiauriai, bet suprantu tokius vyrus - na kas gi ilgai ištvertų su tokia nieko neveikiančia, gyvenime nieko nepasiekusia, savo nuomonės neturinčia moterimi. O ji gi dar sensta! Galima susirasti naują, jauną, dar nenudėvėtą... Kad ir kaip žiauriai tai beskambėtų. Sakote, kalbu nesąmones? Atraskite laiko paskaityti forumų istorijas. Ne vieną tokią rasite. Paliktą bedarbę, be jokios darbo patirties, su trimis vaikais ant rankų.

Aišku, vyro šioje situacijoje niekas negiria. Apskritai, vyru tokio žmogaus pavadinti liežuvis neapsiverčia, tačiau nesuprantu moterų, kurios visą savo gyvenimą patiki vyrams, kurios nelavina savęs, nesiekia bent minimalaus savarankiškumo. Kurios savo gyvenimą atiduoda likimui (tiksliau, vyrui valdyti). Ir ne tik savo, bet ir savo vaikų gyvenimą. O vėliau verkia, kad liko be nieko...

Taigi, kai mano vieniši draugai man sako, jog šiais laikais nėra normalių merginų ar vaikinų, visada jiems atsakau: o jūs ieškote normalių? Nes turiu vienišų draugių ir draugų, kurie yra vieniši, normalūs, puikūs. Bet poros neturi. Nesueina galai. Kodėl tie normalūs vyrai neatranda normalių moterų, o normalios moterys neatranda normalių vyrų? Gal dėl to, kad šiais laikais, renkantis porą, vadovaujamasi ne jausmais, o pinigais ir išvaizda? Turint tai omenyje, ar galima skųstis, kad nerandame „normalios“ antrosios pusės?