Šiaurės Korėjos koncentracijos stovyklos: iš bado moterys žudo savo vaikus

Mirus ilgamečiam Šiaurės Korėjos lyderiui Kim Jong-ilui, televizijos rodo ant kelių parklupusius ir balsu raudančius jo tautiečius. Pasauliui gali būti sunku suvokti tokį besąlygišką atsidavimą ir tikėjimą lyderiu žinant, kad jis savo tautą laikė pusbadžiu, o prasikaltusiuosius, jų vaikus ir anūkus baudė darbo ir perauklėjimo stovyklomis. Jose kali apie 200 tūkst. žmonių. Pabėga vienetai.

Susipažinkite su moterimi, kuriai teko patirti sunkiai suvokiamą pragarą. 28 metus Kim Hye-sook bandė išgyventi seniausioje Šiaurės Korėjos koncentracijos stovykloje - matė kasdienes egzekucijas, badą ir motinas, žudančias savo pačių vaikus - kad išgyventų.

Kim Hye-sook tikriausiai yra ilgiausiai Šiaurės Korėjos koncentracijos stovykloje kalėjęs žmogus, kuriam pavyko pabėgti, rašo CBN.com

„Koncentracijos stovykloje atsidūriau, kai man buvo 13 metų. O iš jos ištrūkau, kai man buvo 41-eri“, - tikina ji.

Buvo 1975-ieji. Vieną rytą Šiaurės Korėjos valdžios agentai įsiveržė į Kim Hye-sook namus ir areštavo visus jos šeimos narius. „Į koncentracijos stovyklas buvo uždaryta visa mano šeima. Kai kurie buvo ištremti į kalnus, kai kurie - į darbo stovyklas. Ir viskas dėl vienos mano senelio klaidos - per Korėjos karą jis paspruko į Pietų Korėją“, - prisimena moteris.

Kim ir kai kurie jos artimieji pateko į koncentracijos centrą Nr. 18, taip pat žinomą kaip Bukchangas.

„Netekau septynių artimų žmonių, įskaitant savo mamą, močiutę, brolį ir savo vyrą“, - atsidūsta Kim Hye-sook.

Dabar, kad pasislėptų, ji kasdien dėvi tamsius akinius: „Akinius dėviu, nes koncentracijos stovykloje liko dvi mano seserys ir brolis.“

Bukchange laikoma apie 50 tūkst. kalinių. Tai viena iš šešių politinių stovyklų, kurias kontroliuoja Šiaurės Korėjos valdžia. Žmogaus teisių grupės skaičiuoja, kad iš viso Šiaurės Korėjos slaptose koncentracijos stovyklose kali apie 200 tūkst. žmonių.

Darbas po 16-18 valandų per parą be poilsio

„Iš ryto turėdavau lankyti indoktrinacijos (perauklėjimo) pamokas. Po pietų stumdydavau vežimėlius su akmens anglimi“, - konclagerio dienas prisimena Kim Hye Sook.

Dažnai moteris dirbdavo po 16-18 valandų per parą be jokio poilsio: „Šachtos nuolat sproginėdavo ir griūdavo, žmonės ten mirdavo arba netekdavo galūnių. Buvo siaubinga.“

„Su manimi buvo elgiamasi kaip su verge ir net blogiau. Beveik nemiegodavau. Tačiau niekada nesiskundžiau, vykdžiau visus nurodymus. Tik taip galėjau išgyventi“, - sako moteris.

Kaliniai gyvendavo pusbadžiu. Kim Hye-sook, teigimu, šeimos paprastai gaudavo vos 4-5 kilogramus kukurūzų per mėnesį.

„Baisiausi buvo 1996-ieji. Tais metais iš bado mirė daugybė žmonių. Nebuvo nieko valgyti. Neaugo netgi žolė. Apsidairydavai aplinkui - vien lavonai. Iš pradžių buvo kraupu, o po to pripratome“, - prisimena korėjietė.

Per 28 metus Kim Hye-sook ne kartą mąstė apie savižudybę. Tačiau visą laiką buvau stebima. Kiekvienas kalinys yra paskirtas prižiūrėti keturis ar penkis kitus kalinius. Tad jeigu kažkas kažkam atsitiks, problemų turėsi pats“, - pasakoja Kim Hye-sook.

Kaliniams reikėdavo ištverti ir viešas kitų kalinių egzekucijas. „Žmonės buvo žudomi už tokias smulkmenas kaip maisto vagystė. Mes turėdavome stebėti, kaip sušaudomi kiti kaliniai“, - prisimena ji.

Motinos kapodavo ir virdavo savo vaikus

Labiausiai Kim Hye-sook šokiravo vaizdai, kaip kitos kalinės ėmė žudyti savo vaikus, kad nemirtų iš bado.

„Vieną kartą mačiau, kaip motina iš bado nutarė dideliame plieniniame puode išvirti savo devynerių metų dukrą. Kadangi jos kūnas į puodą netilpo, motina turėjo sukapoti savo dukrą gabalais. Kita kalinė moteris sukapojo savo 16-metį sūnų ir nunešė tuos gabalus mėsininkui. Mainais ji gavo šiek tiek kukurūzų“, - teigia Kim Hye-sook.

Iš Bukchango moteris paspruko 2003-iaisiais. Saugumo sumetimais Kim Hye-sook nepasakoja, kaip jai pavyko pabėgti. Dabar ji gyvena Pietų Korėjoje.

Šiemet ji išleido prisiminimų knygą „Koncentracijos stovykla. Prisiminimai per ašaras“.