Žiemos potvynis užlietame Rusnės kelyje ištaškė trečdalį milijono

Pamario krašte tirpsmo srautai, sukėlę potvynį sausio pradžioje ir vėliau dar du kartus slūgę bei vėl kilę, šiemet keliautojams jau spėjo įgristi. Dėl jų kaip niekad ilgai trunka perkėlos, kelyje Šilutė-Rusnė, darbas žiemos potvynio skandinamame septintajame kilometre.

Kaip reta ankstyvas šiųmetis potvynis Nemuno žemupyje įmonei „Klaipėdos regionų keliai“ vien automobilių kilnojimui per užlietą kelio ruožą jau atsiėjo daugiau kaip trečdalį milijono litų. Bet atokvėpio vandens stichija vis tiek dar nežada.

Kelyje į Rusnę kelininkų organizuota traktorinių vilkikų perkėla, skirta gabenti automobilius ant priekabų per vandenį, kai gylis siekia 20-80cm, šiemet veikė nuo sausio 3 iki 27 dienos ir nuo vasario 3 iki 22 dienos. Tik dabar – atoslūgis, leidžiantis keliautojams ir darbininkams atsikvėpti.

Pirmieji pastarąsias kelias dienas jau nebegaišta laiko eilėse, o kelininkai šalina per ilgą darbymetį apgadintos technikos defektus, rengia ją pavasarinio potvynio etapui. Jis neišvengiamai priartės kovo mėnesį, kai prasidės ilgesnio atšilimo laikotarpis, o drauge – gausaus sniego tirpsmas ir lietūs. Hidrologai prognozuoja itin didelį pavasarinį potvynį.

Bet jis per du žiemos mėnesius ir taip jau daug kainavo – tiek pinigų, tiek nervų ir sveikatos. Perkėla į Rusnę per sausio ir vasario mėnesius dirbo 45 dienas, iš viso buvo perkeltas 21101 automobilis, šiai paslaugai įmonė „Klaipėdos regiono keliai“ išleido 345 tūkst. litų.

Ir šie kaštai – dar nesulaukus pavasarinio potvynio bangos, kuri vėl skandins mokesčių mokėtojų pinigus ir rusniškių lūkesčius į purvinų nešmenų pilną vandenį. Nes estakados statybų klausimą politikai dešimtmečiais mėto kaip karštą bulvę kibiose saujose – žadamas statinys vis nekyla.

Kad šiemet bus pasiektas ir viršytas perkėlos kelyje į Rusnę darbo rekordas – abejonių nėra. Iki šiol tik 2007 metais potvynio apsemtu keliu automobiliai priekabomis buvo gabenami iš viso 48 dienas. O šiemet jau 45 dienas perkėla veikė vien tik sausio ir vasario mėnesiais, pavasario potvynio nesulaukus. Kai jis neišvengiamai ateis, susisiekimo su Rusne sutrikdymo laikotarpis bus viršijęs ir 50 parų.

Valstybės įmonė „Klaipėdos regiono keliai“ registruoja perkeliamų automobilių skaičių bei perkėlos darbo dienas ir teigia mažiausiai vargo turėjusi pernai. Kelyje į Rusnę užlietu ruožu mašinas 2012 metais teko kilnoti tik dvi dienas. O 2011-aisiais potvynis pamario krašte išsiliejo sausio vidury, perkėlos darbą teko organizuoti iš viso 41 dieną, 2010 metais – 27, 2008-aisiais – 6 dienas.

Pagėgių ir Šilutės savivaldybėse potvynis sausio 1-2 dienomis užliejo per 30 tūkst. ha teritorijas, nuo sausumos atkirto beveik šimtą sodybų ir virš pustrečio šimto jose gyvenančių žmonių. Rusnės sala su 1,8 tūkst. gyventojų iš viso 45 paras jau buvo atskirta užliejama vienintelio kelio atkarpa.

Ekstremaliais atvejais iki šiol padeda čia budinčios Lietuvos kariuomenės taikos meto užduočių operacinės pajėgos bei Šilutės ir Pagėgių priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų komandos.

Nors perkėla į Rusnę veikia jau beveik po du mėnesius per metus, bet ji iki šiol neelektrifikuota, vandens lygio rodmenų nuskaitymas neautomatizuotas, lyg būtų užstrigta praėjusiame šimtmetyje.