Išėjus pašalui, pirmyn prie darbų

Pagiriuose esančio medelyno savininkai Regina ir Vytautas Kazlauskai sakė, kad toks vėlyvas pavasaris buvo prieš 17 metų. Tačiau tada, staigiai atšilus orams, viskas stojo į savo vietas – augalai sužaliavo ir atėjus laikui puikiai derėjo.

Pomidorai jau šiltnamyje Ūgtelėjusius pomidorų daigus

Regina jau išnešė į nešildomą šiltnamį pietinėje namo pusėje. „Lai grūdinasi. Dieną saulė jau kaitri, įšildo, tad ir naktį nebūna labai vėsu“, – sakė Regina. Ir pridūrė, kad pirmuosius sunokusius pomidorus tikisi skinti birželio viduryje. Pasak jos, vaismedžiai ir parduoti skirti sodmenys puikiai peržiemojo. „Svarbiausia, kad gamta neiškrėstų kiaulystės, kai augalai išleis pirmuosius gležnus lapelius. Va, tada spustelėjęs šaltukas labai pavojingas“, – pabrėžė ji.

Svarbu, kad nebūtų pašalo

Antrojoje balandžio pusėje, pasak patyrusių sodininkų, jau galima sodinti vaismedžius ir vaiskrūmius. „Konkreti data nenustatyta. Galima sodinti ir kovo viduryje ar pradžioje. Svarbu, kad būtų išėjęs pašalas. Pirmiausia reikia pasirūpinti juodaisiais, raudonaisiais, serbentais ir agrastais, nes jie anksčiausiai sprogsta. Jei sodinimo duobės nebuvo paruoštos rudenį, iškasus jas pripilama 1–2 kibirai komposto arba perpuvusio mėšlo, 0,4–0,7 kg superfosfato, iki 0,2 kg kalio druskos. Tada viskas gerai išmaišoma ir sumindoma, kad po sodinimo dirva mažiau suslūgtų ir augalai nebūtų per daug sekliai ar giliai.

Pjuvenos ištraukia azotą

„Pasodinti vaiskrūmiai gausiai paliejami, po to mulčiuojami durpėmis, pjuvenomis ar kuo kitu, kad būtų išsaugota šaknims reikalinga drėgmė“, – aiškino V.Kazlauskas. Jis perspėjo, kad pjuvenos – ypatingas mulčias, nes pradėjusios pūti jos iš žemės pasisavina azotą. Jei naudojamos šviežios pjuvenos, pomedžius reikia gausiau patręšti azoto trąšomis. Į kibirą vandens dedamas šaukšt