Iki 2045 m. į kompiuterius sukelsime visą savo sąmonę

Maždaug po 30 metų žmonės galės į
kompiuterius sukelti savo sąmonę ir pasiekti
skaitmeninį nemirtingumą, tvirtina futuristas,
“Google” inžinerijos direktorius Rėjus Kurcveilas
(Ray Kurzweil). Jo teigimu, biologiniai kūno
audiniai į mechaninius ar virtualius bus pakeisti
ne vėliau kaip 2100-aisiais.
Šiuos savo pareiškimus R. Kurcveilas paskelbė
praėjusį savaitgalį Niujorke vykusiame
tarptautiniame kongrese “Global Futures 2045
International Congress”. Konferenciją organizavo
multimilijonierius iš Rusijos Dmitrijus Ickovas,
skaitmeninio nemirtingumo idėjas skelbiantis jau
ne vienus metus.
“Remiantis konservatyviais vertinimais, kiek
reikėtų kompiuterinių skaičiavimų, kad būtų
imituota žmogaus galvos smegenų veikla, galima
teigti, kad intelekto apimtis pajėgsime padidinti
milijardus kartų”, – pareiškė R. Kurcveilas.
Futurologas ragina prisiminti Mūro dėsnį (angl. –
Moore’s Law): procesorių sparta padvigubėja kas
1,5 – 2 metus. Savo knygoje “Singuliarumas jau
arti” (“The Singularity Is Near”) singuliarumu jis
vadina skaitmeninį nemirtingumą – smegenys ir
asmens intelektas (psichika) skaitmeniniu būdu
bus saugomos amžinai – net ir po fiziologinės
mirties. Mokslininkas pridūrė, kad tai bus
įmanoma dėl nervinės inžinerijos progreso.
Vienas iš jos pavyzdžių – ausies sraigės
implantas. Jis ausies viduje prijungiamas prie
sraigės nervo, kuris eina į smegenis. Implantas
elektroniniu būdu stimuliuoja nervą ir atkuria
neprigirdinčio ar visai apkurtusio žmogaus klausą.
Kitas pavyzdys – nervinės inžinerijos
technologijos, gebančios atkurti judesių funkcijas,
kai nervų sistema yra pažeista. Dar šiemet
Kornelio universiteto mokslininkai trimačiu
spausdintuvu iš kremzlinių ląstelių sukūrė
protezinę ausį. Iš pradžių buvo atspausdinta
plastikinė ausies forma, kurią tyrėjai užpildė tirštu
kolageno geliu, o šį papildė kremzlinėmis
ląstelėmis.
Kita skaitmeninio nemirtingumo idėjas
puoselėjanti specialistė, biotechnologijų
kompanijos “United Therapeutics” vadovė Martin
Rotblat (Martine Rothblatt) pristatė proto klonų
idėją. Proto klonai – skaitmeninės žmogaus
versijos, kurios gyventų amžinai. Jos galėtų kurti
“proto bylas” – tai yra savotiškos lentynos,
kuriose laikomi asmenybės bruožai ir aspektai.
Anot M. Roblat, proto klonų sąmonė funkcionuotų
programinės įrangos principu.
“Kompanija, kuri pirmoji sukurs protinę įrangą
(angl. – mindware), potencialiai pirmaus ir kitų
kūno dalių keitimo nebiologinėmis kūno dalimis
programoje”, – kalbėjo biotechnologė.
REKLAMA Dėl reklamos…
Panašią koncepciją savo knygoje “Fantastinė
kelionė” (“Fantastic Voyage”) gvildena ir R.
Kurcveilas.
“Žmogus ateityje taps vis labiau nebiologine
būtybe – nebiologinės kūno dalys dominuos prieš
biologines, o šios taps nebesvarbios, – rašo R.
Kurcveilas. – Jei atvirai, nebiologinė kūno dalis –
mašiniškoji dalis – bus tokia galinga, kad galės
visiškai suprasti ir modeliuoti biologinę dalį. Tad
net jei ir biologinis organas sunyks, nebus jokio
nuostolio ir skirtumo.”
“Mes galėsime turėti ir visiškai nebiologinius
kūnus – galime kurti kūnus nanotechnologijomis,
galime kurti virtualius kūnus ir virtualią tikrovę,
kuri bus tokia tikroviška, kokia yra realybė, -tęsia
R. Kurcveilas. – Virtualūs kūnai bus tokie detalūs
ir tikroviški, kokie yra ir biologiniai kūnai. O kūno
mums reikės – mūsų intelektas orientuotas į
kūną. Tačiau tai nereiškia, kad kūnas būtinai turi
būti trapus, pažeidžiamas, trumpaamžis ir
biologinis – toks, kuris yra visokiausių “gedimų”
poligonas.”
“Man regis, kūnus ateityje galėsime rinktis.
Neabejoju, kad virtualioje realybėje nuolatos
keisime savo pirminį kūną. Kitokį kūną galime
turėti jau ir šiandien (pvz., “Second Life”). Tiek,
kad kol kas tas kūnas – tik vaizdas ekrane.
Tyrimai byloja, kad žmonės pradeda subjektyviai
tapatintis su savo virtualiais įsikūnijimais
(avatarais). Tačiau ateityje tokie įsikūnijimai
nebebus dvimačiai paveikslėliai projektoriaus
ekrane. Įsikūnijimą jusi kaip savo tikrą kūną.”
Skaitmeninio nemirtingumo idėjinio lyderio
Dmitrijaus Ickovo alternatyvus “įsikūnijimas”
kūrimo stadijoje.
“Savo kūnus galėsime keisti, modifikuoti labai
greitai – kaip ir mus supsiančią virtualią aplinką.
Radikaliai prailginus gyvenimo trukmę, aplinka
gali nusibosti, o tai paskatins ieškoti naujų idėjų.
Manau, radikalų gyvenimo trukmės pailgėjimą
lydės ir radikali gyvenimo ekspansija. Tai reiškia,
kad galėsime atradinėti ir tyrinėti milijonus
virtualių aplinkų – taip plėsis ir pažintinės,
intelektinės galimybės, kurios pranoks dabartinių
smegenų ribas.
Dabar mūsų asmenybę formuoja apie 300 mln.
biologinių struktūrų, susietų į vieną didžiulę
neurologinę psichikos hierarchiją. Bet ateityje
mūsų psichinį “aš” galės sudaryti nebe 300 mln. o
300 mlrd. ar 300 trln. struktūrų. Paskutinį kartą
mūsų galvos smegenys “paaugo” tada, kai
susiformavo kaktinė smegenų žievės dalis. Nuo
tada kuriame kalbas, meną, mokslą. Pamėginkite
įsivaizduoti, kokios naujos perspektyvos atsivers,
kai žengsime toliau už kaktinės smegenų žievės
skilties.”