Ilievski: „Pataikiau svarbiausią gyvenimo metimą“

Vienas Vlado Ilievski metimas sužlugdė Lietuvos rinktinės viltis Europos čempionate. 31 metų makedonas smeigė tritaškį likus žaisti 11 sekundžių ir išplėšė didžiausią savo šalies krepšinio pergalę Europos čempionato ketvirtfinalyje.

Po mačo Ilievski pripažino, kad šis metimas – pats svarbiausias jo karjeroje.

– Vlado, kaip jus vadinti – stebuklu, realybe ar dar kaip nors? – žurnalistai paklausė Ilievski.
– Esame ir tai, ir tai. Mus dabar galima vadinti visaip. Bet mes esame komanda, labai vieninga komanda. Manau, kad nusipelnėme žaisti pusfinalyje. Į aikštę nėjome kažko bijodami. Tai parodėme ir nusipelnėme žaisti su Ispanija.

– Kaip galvojate, ar tai didžiausia staigmena nuo 2007 metų Europos čempionato finalo, kuriame Rusija nugalėjo Ispaniją?
– Tai didesnė staigmena. Makedonijoje gyvena du milijonai žmonių ir jokia sporto šaka nebuvo pasiekusi tokių pergalių. Mes perrašome istoriją ir priverčiame savo šalies žmones didžiuotis. Turime dar dvejas rungtynes ir tikimės medalio. Kai esi taip arti, kodėl gi ne?

– Kas buvo jūsų mintyse, kai išmetėte paskutinį metimą?
– Tikrai tikėjau, kad jį pataikysiu. Jeigu nebūčiau taip galvojęs, greičiausiai būčiau nepataikęs. Tai neabejotinai svarbiausias mano karjeros metimas. Jis bus su manimi visą likusį gyvenimą. Labai didžiuojuosi šia akimirka, esu laimingas dėl savo komandos, dėl trenerių ir dėl Makedonijos žmonių. Tai tikrai neįtikėtina.

– Ar savo šalyje dabar esate herojai?
– Jūs turėtumėte internete paieškoti kokios tiesioginės transliacijos, galbūt ten viskas dabar dega (šypsosi).

– Ką jūsų komandai reiškia Bo McCalebbas?
– Jis mūsų lyderis kalbant apie taškus arba kai reikia žmogaus, pelnančio lengvus taškus. Ir nuo pat pirmos akimirkos mes su juo elgiamės taip, kad jis jaustųsi savas. Manau, kad jis yra trūkstama dalis, padėjusi mums tapti tokiais gerais. Be jo tai nebūtų tokia sėkminga istorija.

– Sakėte, kad tai greičiausiai pati laimingiausia jūsų gyvenimo diena. Koks jausmas būti tarp keturių stipriausių Europos komandų?
– (šypsosi). Visa komanda dabar norėtų būti Skopjė ir pamatyti, kas ten vyksta. Esu tikras, kad visi žmonės yra gatvėse. Mes jau laimėjome! Mes laimėjome vien patekę į ketvirtfinalį! O dabar mes dvigubai laimėjome! Trigubai laimėjome! Jeigu dar medalis… Nežinau, kas nutiktų.

– Dabar jūsų laukia Ispanija. Ar tikitės įveikti juos?
– Kol kas – tik svajonėse. Bet kadangi iki šiol mūsų svajonės pildėsi…

– Kaip galvojate, ar rytoj atvyks daugiau fanų?
– Tie fanai, kurie atskrido šiandien, dabar jau turbūt skrenda atgal. Galbūt jie liks, o gal atvyks dar daugiau.

– Kaip manote, gal dabar jus palaikys lietuviai?
– Tikiuosi. Manau, mes nusipelnėme palaikymo. Esame patenkinti tuo, kaip su mumis čia elgiamasi, mylime šią šalį, esate tikrai malonūs žmonės.

– Ar buvo sunku žaisti prieš tokią sirgalių minią?
– Kai kurie žaidėjai prie to pratę, kai kurie – ne. Tačiau 3-4 labiau patyrę žaidėjai padrąsina likusius ir manau, kad šiandien jaunesni žaidėjai parodė charakterį. Nuo pirmo iki paskutinio žaidėjo visi prie to prisidėjo, tai visų pergalė. Labai liūdna dėl Gecevski, tačiau žaidžiame dėl jo. Jaučiamės, lyg jis būtų su mumis.