Indijos „tamponų karalius“ pakeitė šalies moterų gyvenimą

Sunku net įsivaizduoti, jog net mokyklos nebaigęs vyras pakeitė daugybės Indijos moterų gyvenimą, skelbia „The Independent".

Kai Arunachalamas Murugananthamas pastebėjo savo žmoną namuose rankiojančią senus skudurus, paklausė, kam jai jie. Vyras buvo šokiruotas, kai išgirdo romų moters atsakymą – skudurai jai praverčia sergant menstruacijomis. Sutuoktinis paklausė, kodėl ji vaistinėje nenusiperka higieninių įklotų.

„Jeigu pirkčiau higieninius įklotus, negalėčiau šeimai nupirkti pieno", - atsakymas vyrą visiškai išmušė iš vėžių.

Po tokio pokalbio su mylima moterimi A. Murugananthamas pasiryžo sukurti visoms moterims prieinamą higienos priemonę. Jo pasiryžimas ir noras palengvinti gyvenimą savo mylimai moteriai buvo toks stiprus, jog kartą pats nešiojo pūslę su gyvulio krauju – norėjo kaip reikiant išbandyti prototipinį įkloto modelį.

Kaimo, kuriame vyras gyveno, žmonės net buvo jį išviję – kantrybė trūko, kai išradėjas pradėjo rinkti panaudotus higieninius įklotus (jam padėjo medicinos studentai) ir kaupti juos namuose. Jį paliko žmona, ignoravo motina – tiesa, tik laikinai. Jos manė, kad indas neteko proto.

Praėjus 14 metų, 49 metų vyras, nebaigęs net mokyklos, tvirtina neturįs ko gailėtis. Ne vieną apdovanojimą pelnę jo sukurti higieniniai įklotai gaminami visoje Indijoje. Tikslas pasiektas – moterims jis tikrai padėjo.

„Tamponų karaliumi" vadinamas vyras teigia, jog šiuo metu vyksta derybos su kelių Afrikos šalių atstovais dėl gamybos technologijos pritaikymo svetur.

„Ruanda, Nigerija ir Pietų Afrikos Respublika – šiuo metu su jomis vyksta derybos. Nepalas, Bangladešas, Afganistanas, Pakistanas... Jie nori apie tai daugiau sužinoti", - sakė A. Murugananthamas, gyvenantis Indijos Keralos valstijoje.

Viena iš higieninių paketų gamybos dirbtuvių įsikūrusi „Pardada Pardadi" mergaičių mokyklos priestate. Šiai mokyklai, esančiai Anūpšahro mieste prie Gango upės, vadovauja nevyriausybinė organizacija.

Būtent ten bendrovės darbuotoja Rama Devi praleidžia pirmąją kiekvieno mėnesio savaitę. Kartu su šešiomis vietos moterimis ji dirba pirmame pastato aukšte esančiose dirbtuvėse, kur paprastomis, rankomis valdomomis mašinomis, atliekant penkių žingsnių programą, gaminami higieniniai įklotai, pavadinimu „Mylima dukra" („Laadli").

Likusį laiką moteris keliauja po kaimus, bendrauja su jaunomis moterimis, skaito joms paskaitas apie sveikatą ir higieną, aišku, prekiauja ir bendrovės produkcija.

Vieną rytą „The Independent" žurnalistai kartu su R. Devi – keturis vaikus auginančia vieniša motina, išlaikančia visą šeimą – vyko į Dungra Jogi kaimą. Jie pakalbino vietos moteris. Viena iš jų, 25 metų Umar Parthak, apie higieninius įklotus sakė: „Jaučiamės daug laisvesnės. Tikrai jaučiatės laisvesnės kur nors išeiti. Be to, anksčiau mūsų naudoti skudurai buvo labai nehigieniškas apsaugos būdas".

Jos pusseserė Sapna Sharma, koledže studijuojanti sociologiją ir norinti tapti mokytoja, teigia, jog nors ir lėtai, bet moterų švietimo ir ugdymo situacija gerėja. „Vis daugiau žmonių sužino apie tokius produktus", - teigia jauna moteris.

Kai kuriose Indijos teritorijose, kaip ir daug kur besivystančiame pasaulyje, menstruacijos vis dar laikomos tabu ir priežastimi diskriminacijai. Kai kuriose bendruomenėse menstruacijų dienomis moterys laikomos „purvinomis", joms neleidžiama įeiti į virtuvę.

Naujajame Delyje esančio „Jawaharlal Nehru" universiteto socialinės medicinos departamento profesorius Ritu Priya Mehrotra teigia, jog paprastai menstruacijų metu moterys naudoja nebereikalingus medvilninius skudurus. Tačiau pokyčiai vyksta visur. Medvilninius sarius jau pakeitė sintetiniai. Tai reiškia, jog dauguma moterų ir menstruacijų metu naudoja sintetinius audinius, kurie ne tokie higieniški.

Kuriant higieninį įklotą, teko ne kartą klysti, atlikti ne vieną bandymą. Vienas iš didžiausių iššūkių buvo surasti tinkamiausią žaliavą tokio įkloto gamybai. A. Murugananthamas iš pradžių manė, jog ji paremta medvilne, tačiau pirmasis toks prototipinis produktas jo žmonai nepatiko ir netiko.

Galiausiai, savarankiškai išmokęs anglų kalbą, indas paskambino Amerikoje veikiančiu informacijos numeriu ir paklausė, kokių žaliavų jam reikėtų. Pasirodo, jog svarbiausia higieninio paketo sudedamoji dalis – medžio plaušiena.

2007 metais indo septynerių metų pastangos buvo įvertintos – šalies prezidentė Pratibha Patil jam įteikė Nacionalinio išradimų fondo apdovanojimą. Vyras užpatentavo gamybos įrangą, kuri kainuoja nuo 3663 iki 3 tūkst. 400 skaičiuojant litais. Per valandą ji gali pagaminti maždaug 120 įklotų. Tokių bendrovių kaip „Procter & Gamble" įklotų pakelis, kainuoja apie 1,42 lito, o A. Murugananthamo higieniniai įklotai – tris kartus pigiau.

Šių įklotų gamybos modelis nereikalauja jokių ypatingų techninių galimybių ir išlaidų, todėl gali pasiūlyti darbą atokiose Indijos vietovėse gyvenančioms moterims. „Tokio vietos gamybos modelio pranašumas – galimybė moteris įsidarbinti ir leisti joms užsidirbti. Tai cikliškas procesas", - teigia profesorius R. P. Mehrotra.

Indijos valdžia pastaruoju metu ne tik užsiima moterų švietimo sveikatos ir higienos temomis. Šiuo metu svarstoma galimybė pradėjo dalyti įklotus nemokamai. Toks žingsnis, žengtas įgyvendinant vadinamąją Nacionalinę kaimo moterų sveikatos apsaugos misiją, gali padėti efektyviai sumažinti reprodukcinės sistemos infekcijų skaičių, kurios kelia rimtą pavojų moterų sveikatai ir net gyvybei.

http://www.youtube.com/watch?v=qIXW-7StQcg&feature=player_embedded