Žiniasklaidos stereotipai: Bažnyčios atvejis

Žiniasklaida vis dažniau stigmatizuoja ir karikatūrizuoja Bažnyčią, klijuodama jos mokymui „dogmatiškumo“ ir „atsilikimo“ etiketes. Dėl specifinės savo padėties žiniasklaidos atsakomybė yra itin didelė. Ji ne tik informuoja, bet ir formuoja žmonių požiūrį. Todėl nepriklausomai nuo savo pažiūrų turėtume nuolat kovoti prieš stereotipus žiniasklaidoje.

Neseniai delfi.lt ir kituose naujienų portaluose pasirodė naujienų agentūros BNS išversta AFP informacinė žinutė apie Filipinuose įtvirtintą „istorinį“ gimstamumo kontrolės įstatymą. Didžiąją dalį teksto užima namų šeimininkės Rosalie Cabenan išpažintis apie tai, kaip laikydamasi Katalikų Bažnyčios „dogmos“ nesinaudoti kontraceptinėmis priemonėmis ši uoli katalikė pagimdė 22 vaikus. Dabar ji kaltina Bažnyčią, kam jai sugadino gyvenimą ir teigia labai pritarianti naujajam įstatymui.

Informacinėje žinutėje taip pat teigiama, kad Katalikų Bažnyčia Filipinuose daugiau kaip dešimtmetį vykdė sėkmingą lobistinę kampaniją ir baugino politikus, kad šie parlamente blokuotų gimstamumo kontrolės įstatymus. O apie svarbiausias to pasipriešinimo priežastis – beveik neužsimenama. Pateikiamas tik vienas argumentas, kad „poros, turinčios tiek daug netrokštamų vaikų, yra „iš dalies“ pačios kaltos, nes turėtų kontroliuoti savo lytinius poreikius.“

Žinoma, gali būti, kad šis tekstas – ankstesnio straipsnio tęsinys. Tikėtina, kad pirminėje publikacijoje Bažnyčios pozicija buvo atskleista aiškiau ir žinutės autorius tiesiog nenorėjo kartotis. Vis dėlto lietuvių kalba šis tekstas nėra tęstinis. Be to, iš straipsnio retorikos susidaro įspūdis, kad Bažnyčia dogmatiškai (be jokių argumentų) kovoja prieš žmonių teisę laisvai gyventi savo lytinį gyvenimą.

Žurnalistų etikos kodeksas skelbia, kad gerbdamas nuomonių įvairovę, viešosios informacijos rengėjas turėtų pateikti kuo daugiau vienas nuo kito nepriklausomų asmenų nuomonių. Ypač tai būtina, kai viešojoje informacijoje atsiliepiama į aktualius, neaiškius ar konfliktinius gyvenimo klausimus (5 straipsnis). Be to, žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais (6 straipsnis).

Būtent šie principai ir pažeisti BNS parengtoje informacinėje žinutėje. Gal formaliai pažeidimų ir nerastume – apie Bažnyčios poziciją užsimenama, bet bendrame kontekste tai visiškai nublaksta. Nors informaciją parengti profesionaliau nesudėtinga – užtenka įvesti du raktažodžius į googlą: „katalikai“ ir „kontracepcija“. Jau pirmojoje paieškos pozicijoje pasirodo labai išsamus moralinės teologijos profesorės Janet E. Smith straipsnis, nužvelgiantis Bažnyčios nusistatymo prieš kontracepciją pagrindinius argumentus. Verta pastebėti, kad šie argumentai visiškai suprantami ir netikintiesiems, nes apeliuoja ne į teologinius, o į biologinius ir sociologinius faktus (kontracepcija kenkia sveikatai, sutrikdo vaisingumą, skatina neištikimybę, padidina skyrybų tikimybę ir t.t.).

Telieka pasidžiaugti, kad Lietuvoje startuoja Jungtinėje Karalystėje 2010 m. gimęs projektas „Kataliko balsas”, kurio tikslas – atvirai, pozityviai, racionaliai ir aiškiai komunikuoti katalikų poziciją Bažnyčiai bei visuomenei aktualiais klausimais. Iniciatyvos pradininkų paruošta komanda kviečia registruotis į mokymus „Kataliko balsas 2013”, kurie prasidės balandį.

Ir viltis – galbūt atsiradus daugiau profesionalių Bažnyčios pozicijos komentatorių, stereotipinį požiūrį į katalikybę skatinančių publikacijų spaudoje mažės.