Internetas – antrieji mūsų namai?

Paskutinieji XX amžiaus dešimtmečiai pagrįstai vadinami permainų pradžia. Ypač išsivysčiusiose šalyse visuomenės informavimo sferą ženkliai pakeitė atsiradusios kabelinė bei palydovinė televizijos. Dėl to, žinoma, labai padidėjo matomų televizijos kanalų skaičius.

Sparčiai pradėtos buityje taikyti modernios technologijos patraukė gan didelį dėmesį žmonių, kadangi buvo pradėta kurti vis daugiau serialų, pramoginių televizijos laidų, žaidimų. Tačiau visgi didžiausią perversmą technologijose padarė interneto atsiradimas, kuris sumažino fizinius komunikacijos atstumus ir suteikė žmonėms naujas bendravimo galimybes.

Tai visgi kokia situacija yra dabar?

Šiomis dienomis labai dažnai girdime, jog naujos technologijos veikia ne tik tradicinę žiniasklaidą – jos užkariauja interneto bei mobilių telekomunikacijų pasaulį. Jos suteikia mums galimybes dalyvauti ne tik informacijos kūrimo procesuose, bet ir leidžia bendrauti tarpusavyje. Bene svarbiausias „išradimas“ yra elektroninis paštas: dabar panorėję parašyti laišką draugui galime tai padaryti akimirksniu. Nebereikia laukti ištisas savaites, kol laiškas pasieks adresatą ir kol galų gale gausime atsakymą.

Lietuvių kalbos žodyne teigiama, kad informacija – tai žinios, kurias galima perduoti, priimti ir įsiminti, todėl internetas šiuo metu yra daugiausiai žmonių apimanti informacinė erdvė, prieinama ištisą parą, 7 dienas per savaitę. Jokios tradicinės žiniasklaidos priemonės jau seniai nebegali konkuruoti su pasauliniu žiniatinkliu nei informacijos kiekiu, nei prieinamumo sparta: informacija internete yra nuolat atnaujinama, todėl kaskart prisijungus galime pamatyti vis ką nors nauja, pvz., atnaujintą informaciją apie orus, koncertus, horoskopus, kino filmų anonsus.

Tačiau internetas turi ir kitą pusę. Pasak mokslininkų, gyvai matydami kitų veidus, žmonės mokosi suprasti emocijas ir tai teikia jiems daugiau pasitikėjimo. O bendravimas internetu, per tokias programas kaip „Skype“ nėra pakankamas gyvo bendravimo pakaitalas. O atlikdama tyrimą Kalifornijos universiteto mokslininkė Gloria Mark pastebėjo, jog žmonės, dirbantys su kompiuteriu, nuolat perjunginėja langus – daugiausia, kad pasitikrintų elektroninį paštą ar panaršytų internete, todėl tai žmones lengvai išblaško.

Jei tavęs nėra internete, tuomet... tavęs nėra visai?

Ši frazė, nuolat skambėjusi pastarąjį dešimtmetį, jau yra labai gerai žinoma visiems, todėl vis didesnė žmonijos dalis palaipsniui pradėjo kraustytis į virtualią erdvę. Taigi ar tikrai mes daromės priklausomi nuo bendravimo internetu? O neturėti tinklapio šiame technologijų amžiuje yra tiesiog nemadinga?

Visame pasaulyje lyg epidemija plinta vadinamieji socialiniai tinklalapiai. Iš esmės tai puikus dalykas, norint palaikyti ryšį su draugais, kad ir kur būtum, kad ir kuo užsiimtum. Tačiau pasak T. Hodgkinsono, žmonės užuot realiai su draugais gėrę kavą, keliavę, mieliau bendrauja internetu. Užuot kovoję dėl pripažinimo tam tikrose grupėse, vis labiau nyra į drumzlinus vandenis, kur eksponuojamos tik gražiausias nuotraukos, pateikiama pozityviausia informacija. Tad kaip yra pasakęs Hamletas, būti ar nebūti madingais šiame technologijų amžiuje, vis dėlto pasirenkame patys.

Tad akivaizdu, jog internetas neišvengiamai veikia mūsų pasaulį, jis sparčiai plečia mūsų erdvę, tačiau vieniems informacijos gausa – tai galimybės, tenkinančios visuomenės poreikius, palengvina kasdienį žmonių gyvenimą ir, žinoma, šviečia visuomenę. Kitų nuomone tai – tik dirbtina konstrukcija, kuri ne tik mažina fizinius komunikacijos atstumus, bet ir labai išblaško žmonių dėmesį, trukdo tolimesniam emociniam bei psichologiniam vystymuisi.