*

Išsvajota mašina staiga tapo akmeniu po kaklu


* lrytas.lt [Dolitlis]

Ar trokštamą automobilį legaliai įsigijęs ir valstybės įmonėje jį įregistravęs žmogus gali būti ramus, kad po kiek laiko šis turtas iš jo nebus atimtas?

Žmonės vis dažniau nusiperka ir įregistruoja mašinas nė nenutuokdami, kad jos pavogtos užsienyje.

Įvairios valstybės tarnybos tik bejėgiškai skėsčioja rankomis, o automobilį teisėtai įsigijęs jo savininkas lieka auka. Rasti teisybės ir susigrąžinti prarastų pinigų – beveik neįmanoma.

Nelaimingi pirkėjai daužo galvą į sieną. Advokatų kontorose auga nesibaigiančių bylų krūvos.

Po skambučio ištiko šokas

„MercedesBenz CLK“ įsigijau radusi skelbimą populiariame interneto portale.

Prieš pirkdama automobilį patikrinau bendrovėje „Silberauto“, vėliau buvo tvarkomi dokumentai per „Hansa lizingą“, galiausiai užregistravau valstybės įmonėje „Regitra“, – pasakojo iš nepavydėtinos situacijos niekaip neįstengianti išsikapanoti vilnietė Laura Navickaitė.

Kai sugedo vienas automobilio raktelis, moteris nutarė užsisakyti atsarginį.

Dėl to kreipėsi į oficialius „MercedesBenz“ atstovus – „Silberauto“. Apmokėjo išankstinę sąskaitą, padiktavo mašinos kėbulo numerį.

Netrukus jai paskambino „Silberauto“ atstovai ir paprašė atsiųsti visus automobilio ir savo dokumentus.

„Po valandos man pranešta, kad jų duomenų bazė rodo, jog tokio automobilio ieškoma Prancūzijoje. Mane ištiko šokas.

Net nelaukiau, kol manęs pradės ieškoti ekspertai. Pati mašiną nuvairavau į prokuratūrą.

Vienas pareigūnas prasitarė, jog nė nesvajočiau, kad atgausiu automobilį, patarė iš karto ieškotis naujo“, – prisiminė L.Navickaitė.

Įregistravo jau ieškomą

Paaiškėjo, kad Prancūzijoje automobilio ieškoma nuo 2008 metų sausio 22 dienos.

L.Navickaitė „Regitroje“ savo vardu jį įregistravo 2008 metų gegužės 15 dieną.

„Nesuprantu, kaip kelis mėnesius jau ieškomas vogtas automobilis buvo įregistruotas Lietuvoje?

Juk dar prieš man perkant „Silberauto“ atstovai tikrino automobilį pagal kėbulo numerį, išspausdino sąrašą, kokias detales reikėtų pakeisti. Tada jis niekam įtarimų nekėlė“, – stebėjosi L.Navickaitė.

Vėliau paaiškėjo, kad nei automobilio dokumentai, nei kėbulo numeris nėra suklastoti.

Labiausiai šioje istorijoje glumina tai, kad įmonė „Silberauto“ ir Interpolas teigia, jog automobilis vogtas, o ieškomų transporto priemonių duomenų bazės rodo, kad jo nėra ieškoma.

„Įmonė „Regitra“ irgi nepatvirtino, kad jis vogtas. Vadinasi, ir šiandien vogtą mašiną įregistruočiau be jokių problemų“, – kalbėjo vilnietė.

Naudotis draudžiama

Šiuo metu L.Navickaitės automobilis stovi saugomoje aikštelėje Nemenčinėje.

Mergina už mašiną moka įmokas bankui, tačiau naudotis ja negali. Prokuroras atmetė tokį jos prašymą.

„Ketverius metus turėsiu mokėti įmokas bankui už mašiną, kurią teisėtai įsigijau, bet neturiu teisės vairuoti.

Kas iš tos mašinos liks? Juk ji stovės ir rūdys. Aš per metus į ją investavau dar 15 tūkstančių litų, apdraudžiau“, – guodėsi L.Navickaitė.

Tuo tarpu „Hansa lizingas“ nusiplovė rankas. Mat sutartyje įtrauktas punktas, kad pirkėjas pasirenka pardavėją, todėl visa atsakomybė dėl jo veiksmų ir tenka pirkėjui.

„Visuose dokumentuose „Hansa lizingas“ figūruoja kaip automobilio savininkas.

Tačiau kai paaiškėjo, kad jis vogtas, buvau palikta kapstytis pati“, – beviltišką padėtį apibūdino L.Navickaitė.

Pardavėjas nieko nežinojo?

Moteriai buvo likęs dar vienas gelbėjimosi šiaudas – automobilį jai pardavęs vilnietis M.A.

Nuo šių metų balandžio 11 dienos buvo paskelbta, kad pardavėjas dingęs be žinios – esą išvažiavo į Baltarusiją ir negrįžo.

Tačiau prasidėjus šiai painiavai M.A. atsirado, pats atėjo pas pareigūnus ir pareiškė nežinojęs, kad automobilis vogtas.

L.Navickaitė įsitikinusi, kad jis vis tiek turėtų atsakyti.

„Absurdiškiausia tai, kad jeigu tas prancūzas pareikš norą automobilį susigrąžinti, jis bus išgabentas. Ką šiuo atveju daryti man? Kodėl valstybė manęs negina?

Kodėl turiu tiek vargo ir išlaidų, jeigu visus pirkimo veiksmus atlikau sąžiningai?

Vadinasi, Lietuvoje galima legaliai nusipirkti vogtą mašiną ir likti be nieko?

Pagaliau juk „Regitrai“ mokame už registravimo paslaugas, o ji už nieką neatsako“, – piktinosi L.Navickaitė.

Apsisaugoti neįmanoma?

Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos Interpolo Lietuvos nacionalinio skyriaus viršininkas Saulius Puidokas neslėpė, jog nėra priemonių, kaip apsisaugoti nuo tokių atvejų, kai kurį laiką pavažinėjęs žmogus sužino, kad jo automobilio ieškoma.

„Tokių nukentėjusiųjų – daug. Manau, kad šią problemą reikėtų spręsti visos Europos Sąjungos mastu, tobulinti keitimąsi informacija.

Kitaip dėl nepakankamų teisinių ir techninių saugiklių pirkėjai, įsigiję vogtus automobilius, taps įkaitais“, – kalbėjo Interpolo pareigūnas.

Kai kurios valstybės duomenis apie pavogtus automobilius paskelbia itin greitai, tuo tarpu kitos (ne ES šalys) tokias žinias įtraukia rankiniu būdu.

Todėl pasitaiko, kad informacija apie pavogtą transporto priemonę duomenų bazėse atsiranda tik po trijų mėnesių.

„Tokių bylų yra daug, o nusikaltimų modeliai labai skirtingi. Pasitaiko labai gerai padirbtų kėbulo numerių, todėl automobilis įregistruojamas, o vėliau jį perregistruojant išlenda galai“, – sakė S.Puidokas.

Vėl pasielgtų taip pat

„Regitra“ nuo 2003 metų kartu su dar dešimčia šalių keičiasi informacija apie vogtus automobilius tarptautinėje informacinėje sistemoje EUCARIS.

Ši valstybės įmonė taip pat naudojasi prie Vidaus reikalų ministerijos esančia ieškomų transporto priemonių duomenų baze.

Jei pateikiami registruoti brangūs, dažnai vagių akiratyje atsiduriantys automobiliai, „Regitros“ darbuotojai juos patikrina ir Interpolo duomenų bazėje.

Nuo 2008 metų rugpjūčio Lietuva prisijungė prie tarptautinės Šengeno erdvės informacinės duomenų bazės SIRENE, kuri vienija daugelį ES šalių.

Bet „Regitros“ kontrolės ir tyrimų skyriaus vyriausiasis specialistas Mamertas Kulakauskas tvirtino, jog jų duomenų bazėje tikrai nėra informacijos, kad L.Navickaitės įsigytas automobilis vogtas.

„Jei vairuotoja dabar pateiktų tą pačią mašiną, mes vėl registruotume.

Dokumentai – tvarkingi, sistema nerodo, kad ji vogta.

Tokį automobilį užregistruotų ir latviai, ir estai. Jie apskritai dar negali naudotis tokiomis išsamiomis duomenų bazėmis kaip mes“, – sakė M.Kulakauskas.

Apgaudinėja draudikus

„Regitros“ specialistas tvirtino, jog, prisijungus prie sistemos SIRENE, vogtos mašinos nustatomos kur kas dažniau.

„Bet pasitaiko, jog automobilio paieška paskelbiama vėliau, nei jis užregistruojamas.

Antai neseniai įregistravome automobilį, o jau po dviejų valandų duomenų bazėje atsirado įrašas, kad jo ieškoma.

Dažniausiai taip daroma siekiant apgauti draudimo bendrovę. Savininkas laukia, pardavėjas mašiną parduoda, duoda jam signalą, o tas tada praneša apie vagystę“, – aiškino valstybės įmonės atstovas.

M.Kulakauskas tvirtino, kad tikrinti, ar automobilio ieškoma, nėra pagrindinė jų funkcija, nors kai kurie žmonės, įsigiję vogtą mašiną ir ją sėkmingai įregistravę, kaltina „Regitrą“.

2008 metais įmonė „Regitra“ demaskavo 141 užsienyje vogtą automobilį, o šiais metais – 64.

* * *

Kova dėl turto trunka labai ilgai

Irina Maksimova
, advokatė

„Bylos, susijusios su įsigytomis vogtomis mašinomis, narpliojamos ilgai.

Paprastai paskutinis automobilio valdytojas laikomas potencialiu nusikaltėliu, tačiau tai įrodyti labai sunku.

Lietuvoje jau įprasta: muitininkai visada nekalti, policijos pareigūnai, kitos institucijos – taip pat. Tuo tarpu mūsų šalyje net duomenų bazės nėra sutvarkytos kaip reikiant.

Panašių bylų esu turėjusi daug. Kaip elgtis šiuo atveju? Galima bandyti išieškoti pinigus iš pardavėjo. Tačiau civilinės bylos taip pat trunka ilgai.

Jeigu bus patvirtinta, kad automobilis tikrai vogtas, ir šeimininkas pareikš norą jį susigrąžinti, tuomet, ko gero, jau niekas negalės padėti.

Įstatymas teoriškai nedraudžia pateikti ieškinio ir valstybės tarnyboms. Tačiau toks bylinėjimasis ilgai užtrunka, daug kainuoja, be to, nėra garantijų, kad ieškinys bus patenkintas.“

* * *

Apgautų savininkų – ne vienas

* Lietuvoje yra ne vienas atvejis, kai įregistruojamos užsienyje vogtos transporto priemonės.

* Lomiuose įsikūrusi įmonė „Lomita“ įsigijo vilkiką „Volvo“, kuris, kaip paaiškėjo, vogtas Belgijoje.

* Sunkvežimį areštavo Tauragės policija. Pareigūnai neatmeta, kad vilkikas bus grąžintas į Belgiją.

* „Volvo“ taip pat be jokių kliūčių buvo įregistruotas įmonėje „Regitra“. Apie 150 tūkstančių litų už vilkiką sumokėję verslininkai negali juo naudotis.

* Praėjusių metų gegužę palangiškių šeima už daugiau kaip 20 tūkstančių litų įsigijo automobilį „Audi A6“, jį be jokių problemų įregistravo „Regitros“ Klaipėdos filialo Kretingos grupėje.

* Tik kai sutuoktiniai nusprendė mašiną parduoti, susirado pirkėją ir norėjo „Audi A6“ perregistruoti, paaiškėjo, kad jos ieškoma.

* Įregistruoti vogtą automobilį neseniai mėginta Panevėžyje. Patikrinus „Audi A4 Avant“ nustatyta, kad šios transporto priemonės nuo 2008 m. sausio ieškoma kaip vogtos Lenkijoje.

* * *

Būtina imtis atsargumo priemonių

* Norintis įsigyti iš užsienio atgabentą, anksčiau Lietuvoje neregistruotą transporto priemonę pirkėjas pirmiausia turėtų įsitikinti, ar pardavėjas turi užsienio valstybėje išduotus šios transporto priemonės registracijos dokumentus.

* Be užsienio valstybėje išduotų transporto priemonės ankstesnės registracijos dokumentų šio automobilio negalima įregistruoti Lietuvoje.

* Visais atvejais būtina surašyti pirkimo ir pardavimo sutartį ir įsitikinti, iš ko perkama. Remdamasis sutartimi asmuo turės daugiau galimybių ieškoti teisybės, jei to prireiktų.

* Pavojinga pirkti iš nežinomo ar negalinčio pateikti savo asmens dokumentų pardavėjo.

* Jei kyla įtarimas, kad transporto priemonės identifikavimo numeris neatitinka nurodyto jos dokumentuose, yra pažeistas ar turi klastojimo požymių, taip pat jei jos registracijos ar įsigijimo dokumentai turi taisymo ar klastojimo požymių, „Regitros“ specialistai tokio automobilio neregistruoja ir apie tai praneša policijai.

* Tokiais atvejais policija mašiną sulaiko ir saugo iki tyrimo pabaigos.

* Transporto priemonė neįregistruojama ir tais atvejais, kai jos variklio ar detalių ieško policija, taip pat kai įregistruoti transporto priemonę nori policijos ieškomas asmuo.

* Išsamų galimų klastočių tyrimą atlieka teisėsaugos institucijos, o kilus būtinybei ekspertizę atlieka Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro bei Kriminalinės policijos biuro pareigūnai.

1/1 (1)---
« Spauda « Pagrindinis

* Gen. time: 0.0344
* © xneox.com