Šiukšlių maišuose – ir žmonių paslaptys, ir naudingi daiktai

Jonavietis verslininkas Ramūnas Mačiulis juokauja: šiukšlių verslą galima palyginti su laidojimo verslu. Ir vienas, ir kitas yra amžini, niekada nesibaigiantys.

http://img.lrytas.lt/show_foto/?id=656266&s=11&f=4

R. Mačiulio įmonė užsiėmė dar nauja verslo niša – šiukšlių perrinkimu. Mat nuo šių metų įsigaliojus įstatymui, kad visos biodegraduojančios atliekos privalo būti atskiriamos nuo bendro šiukšlių srauto, tokių įmonių šalyje greičiausiai atsiras ir daugiau. Kol kas jonaviečiai – vieni iš pirmųjų šalyje, kurie ėmėsi šio verslo.

Atliekas rūšiuoja rankomis

Iš bendro šiukšlių katilo, vadovaujantis nauja tvarka, turi būti atskiriamos tos atliekos, iš kurių galima gaminti kompostą – maisto likučiai, medis.

„Kitaip tariant, biodegraduojanti atlieka yra ta, kuri supūva“, - aiškino R. Mačiulis.

Įsigijęs įrangą šiukšlėms perrinkti ir į naują verslą investavęs beveik 2,5 milijono litų, R. Mačiulis sako neprašovęs pro šalį, o šis verslas, jo nuomone, turi perspektyvą.

Dabar prie atliekų perrinkimo linijos dirba 13 žmonių. Linijos pradžioje esantys žmonės plėšo šiukšlių maišus ir į būgininį sietą išberia visas šiukšles. Taip pro sietą į talpyklas iškrenta didžioji dalis biodegraduojančių atliekų.

Toliau šiukšlės keliauja per liniją - ten stovintys žmonės toliau išrenka atliekas: didesnes, pro sietą neišbirusias biodegraduojančias atliekas, atrenka stiklą, plastiką ir pan.

Atnešė pluoštą netikrų eurų

Tik pradėjęs domėtis šiuo verslu R. Mačiulis pats nustebo sužinojęs, kad prie šiukšlių perrinkimo dirbantys žmonės kone pešasi dėl pirmosios vietos. Kitaip tariant, labiausiai vertinama ta darbo vieta, kur tenka atplėšti iš konteinerių atkeliavusius šiukšlių maišus.

„Todėl, kad tada yra didžiausia tikimybė rasti kažką vertingo. Gal – net pinigų. Manau, kad žmonės jų randa, tačiau man nesako. Žinoma, taip neturėtų būti. Ateityje, manau, įrengsime ir vaizdo stebėjimo kameras. Kuo toliau prie linijos žmogus stovi, tuo mažiau galimybių jam rasti vertingų dalykų“, - pasakojo pašnekovas.

Lietuvoje būta atvejų, kuomet per neatidumą žmonės išmetė pinigus. Taip gali nutikti, tarkim, jei jie būna paslėpti kokioje batų dėžėje, o vėliau, tvarkydami namus, žmonės tas dėžes tiesiog išmeta lauk.

„Randame ir asmens dokumentų. Štai neseniai patys ieškojome žmogaus, kurio pasas buvo išmestas į šiukšlių maišą. Paaiškėjo, kad jis šiukšlių dėžėje kažkodėl atsidūrė po konflikto su žmona“, - pasakojo direktorius.

Prieš porą dienų į jo kabinetą atskubėjo darbininkai ir ištiesė pluoštą eurų. Tačiau tai pasirodė pokštas – eurai tebuvo tik suvenyriniai.

Šiukšlės – vietoje algos?

Dažniausiai šiukšlių perrinkėjai į namus nori pasiimti dar gerų tarp šiukšlių randamų drabužių, batų, vaikiškų žaislų, o kaimo gyventojai – ir kai kurių dar gerų maisto produktų. Jie šiuos sušeria gyvuliams.

„Tačiau iš įmonės leidžiamų pasiimti šiukšlių kiekį riboju. Juk tai – pinigai. Kartą sakiau žmonėms - jei norite, aš jums galiu nemokėti algos, ir tada imkite viską, ką randate. Tačiau jei moku algą, vadinasi, šiukšlės turi likti įmonėje“, - pasakojo R. Mačiulis.

Pradėjęs naują verslą R. Mačiulis baiminosi, kad galbūt trūks darbo jėgos, mat visuomenėje populiari nuomonė, kad, pavyzdžiui, darbo biržos bedarbiai dirbti tiesiog tingi.

Jurgita Činkienė:
Minkšti indai tinka ne visoms šeimininkėms (30)
Komikų šypsenos slepia skurdą ir neištikimybės skausmą (65)
Šešiose savivaldybėse - panika dėl konkurso laimėtojų bankroto (165)
Riba tarp moteriškų ir vyriškų darbų nyksta (33)
Daugiavaikė šeima: „Neškite pinigus, maisto nereikia!“ (752)

Nors nemažai žmonių verslininkas iš tiesų kvietė iš darbo biržos, tačiau tinginių pasitaikė vos du.

„Dabar yra bent trisdešimties žmonių eilė, kurie nori čia darbuotis. Netiesa, kad žmonės nenori, tingi dirbti“, - mintimis dalijosi R. Mačiulis.

Per dieną – 20 tonų

Per aštuonių valandų darbo dieną 13 žmonių perrenka apie 20 tonų šiukšlių. Iš jų maždaug pusė yra biodegraduojančios.

„Gal ir keista, tačiau pradėję dirbti nesitikėjome, kad toks kiekis išmetamų šiukšlių bus biodegraduojančios atliekos.

Beje, natūralu, kad patys žmonės šių atliekų nerūšiuoja. Juk dauguma gyvena butuose, o jei rūšiuotų visas atliekas, tai dalį buto reiktų skirti tik šiukšlių kibirams ar maišams“, - juokavo R. Mačiulis.

Kartais žmonės į šiukšlių maišus sudeda ne tik buitines atliekas, tačiau ir tai, ko pašalinė akis, galbūt, neturėtų matyti – šiukšlių maišuose yra ir savotiškų paslapčių.

„Neseniai radome maišą su senomis vaizdo juostomis. Nežinau, kas ten buvo filmuota. Būna daug įvairiausių asmeninių raštelių, pasitaikė ir ligos istorija“, - apie įdomius radinius pasakojo R. Mačiulis.

Verslas – „vartų“ mokestis

Kokia nauda iš perrenkamų šiukšlių? Keleriopa, tvirtina verslininkas. Visų pirma, komunalininkai už atvežamas perrinkti šiukšles moka vadinamąjį „vartų“ mokestį. Jis mokamas ir visuose sąvartynuose.

R. Mačiulis sako, kad vidutiniškai sąvartynai skaičiuoja po 50 litų už toną: „Mes imam šiek tiek mažiau.“

Vėliau atrinktos biodegraduojančios atliekos ruošiamos kompostavimui, o kitos parduodamos perdirbėjams.

Vyras, prieš užsiimdamas šiuo verslu, svarstė galimybę pasinaudoti Europos Sąjungos parama. Tačiau vėliau šios minties atsisakė.

„Jei būtume pasinaudoję europiniais pinigais, viskas būtų kainavę ne 2,5 milijono, o dešimt kartų daugiau. Be to, atsirastų tam tikri įsipareigojimai, iš kur pirkti įrangą ir pan. Tuo tarpu dabar mums įrengimus pagamino viena Šilalės bendrovė. Dalį pinigų investavau pats, kita dalis – banko paskola“, - sakė R.Mačiulis.

Nors įmonė jau dirba, tačiau dar nėra sumontuoti visi įrengimai. Kol kas R. Mačiulis gali priimti tik iš Jonavos atgabenamas šiukšles – „svetimų“ šiukšlių apdirbti įmonė tiesiog nespėtų.

Per parą jonaviečiai į bendruosius konteinerius išmeta apie 15 tonų šiukšlių. Koks bendras jų kiekis – nežinia, mat kai kai kur mieste stovi ir popieriui, plastikui bei stiklui skirti konteineriai. Jų turinys perrinkėjams nebevežamas.