ŽIV nešiotojo ir jaunos merginos meilės drama — šiuolaikiškoji Romeo ir Džuljetos istorija

Išgirdę šią istoriją televizijos studijoje susirinkę laidos dalyviai buvo šokiruoti. Mergina taip įsimylėjo, kad nekreipė dėmesio į tai, jog jos išrinktojo organizme tūno pražūtingas virusas — ŽIV. Kas tai — šiuolaikinė Romeo ir Džuljetos versija? Jaunatviškas maksimalizmas? Ar beprotiškos meilės auka?

Laidos „Ką manai?“ (TV3), kurią veda Agnė Armoškaitė, viešnia — 30-metė Viktorija M., nusprendusi su mylimuoju Henriku dalytis jo likimu.

Prieš devynerius metus tuomet dar 21 metų mergina ryžosi beprotiškam žingsniui — gyventi su ŽIV nešiotoju. Mirtį sėjantis užkratas netrukus buvo aptiktas ir Viktorijos kraujyje.

Negana to, moteris susirgo skydliaukės vėžiu. O kai ji pastojo, gydytojai įspėjo — kūdikis gali gimti kurčias ir aklas.

Dabar Viktorija ir Henrikas augina sveiką trijų mėnesių mažylį.

Skaudūs likimo smūgiai

Viktorijos gyvenimas vertas kino filmo. Likimas merginai siuntė vieną išbandymą po kito. Būdama paauglė ji susirgo bulimija ir anoreksija. Po kelerių metų tragiškomis aplinkybėmis neteko abiejų tėvų.

Tuomet jai buvo 19-a. Tačiau mergina sugebėjo mokyklą baigti labai gerais pažymiais ir įstojo į Vilniaus universitetą. Netrukus jos gyvenime įvyko lemtinga pažintis.

„Kai susipažinome su Henriku, man buvo 21 metai, — laidoje pasakojo Viktorija. — Tai buvo pirmas gyvenime įsimylėjimas, kuris virto meile.“

Troškimas — numirti kartu

Jauna moteris atvirai pasakojo savo meilės istoriją: ir apie mylimojo dėmesį, dovanotas gėles bei saldainius, ir apie tai, kad jis neslėpė sergantis ŽIV.

„Taip, jis man prisipažino, kad yra ŽIV nešiotojas, — nuščiuvusioje studijoje ramiai pasakojo Viktorija. — Apie ŽIV žinojau tai, kad šis virusas plinta per kraują ir lytiniu būdu.

Kažkur skaičiau, kad juo užsikrėtęs žmogus po 10 metų miršta. Tuo metu tai buvo visos mano žinios apie ŽIV ir AIDS. Bet buvau tokia įsimylėjusi! Maniau — jeigu su tuo žmogumi būsime kartu visą gyvenimą, tai turime dalytis viskuo.“

Viktorija prisipažino anuomet naiviai troškusi su mylimuoju kartu ne tik gyventi, bet ir mirti. Laidos dalyviams ji ne kartą patvirtino, kad toks jos sprendimas buvo sąmoningas.

Kad yra ŽIV nešiotojas, Henrikas pirmiausia papasakojo Viktorijos seseriai. Ši perspėjo vyresnėlę, kai pastebėjo, kad poros santykiai darosi intymesni.

Tačiau Henrikas buvo sąžiningas — apie savo ligą Viktorijai prasitarė iki intymių santykių.

Moteris susirgo vėžiu

Nors laidoje apie tai ir nekalbėta, Viktorija spaudoje yra prisipažinusi, kad su mylimuoju savanoriškai pasidalijo ne tik jo ŽIV.

Jauni žmonės buvo įjunkę į kvaišalus, todėl abu susirgo hepatitu C. Netrukus Viktorija sužinojo serganti skydliaukės vėžiu. Praėjusiais metais jai buvo atlikta operacija, po kurios laukė du švitinimai su aktyviojo jodo terapija. Būtent tada moteris ir sužinojo, kad laukiasi.

Kodėl ji, žinodama, kad yra ŽIV nešiotoja ir serga sunkia liga, ryžosi dar vienam beprotiškam žingsniui?

„Gimdyti neplanavau, nes žinojau, kad turiu rimtų sveikatos problemų, be to, gydytojai prognozavo, jog negalėsiu susilaukti vaikų dėl paauglystėje kamavusių bulimijos ir anoreksijos, — pasakojo pašnekovė. — Tačiau praėjus porai mėnesių po skydliaukės operacijos aš pastojau.“

Jauna moteris teigė iš pradžių nesupratusi, kas darosi ir kodėl pilnėjanti.

„Tuomet net pamaniau, kad reikia sportuoti ar laikytis dietos“, — pasakojo ji.

Savo įtarimus dėl nėštumo pirmasis išsakė mylimasis Henrikas. Tačiau moteris nenorėjo tuo patikėti — aštuonerius metus kartu gyvenanti pora tikėjo gydytojų teiginiais, esą Viktorija negalės susilaukti vaikų. Netrukus ginekologai pasveikino būsimą motiną.

Gydytojai patarė negimdyti

Apie nepaprastą savo gyvenimą be užuolankų pasakojančiai Viktorijai teko atlaikyti skaudų laidos vedėjos klausimą — kodėl ji, būdama infekuota ŽIV, vis dėlto ryžosi gimdyti?

„Apie nėštumą sužinojau per vėlai, kad būčiau galėjusi darytis abortą, — neslėpė moteris ir patikino, kad jei būtų sužinojusi anksčiau, sprendimas greičiausiai būtų buvęs kitoks: — Kai gydytojas onkologas sužinojo, kad laukiuosi, raudonu pieštuku apibrėžė nurodymą būtinai nutraukti nėštumą dėl galimų vaiko apsigimimų. Žinoma, man tuo metu buvo didžiulis psi-chologinis šokas.“

Nėščiai moteriai teko klausytis ir juodžiausių gydytojų prognozių: vaikas gali gimti aklas, kurčias, su Downo sindromu ir kitais apsigimimais.

Vis dėlto likimas šįsyk buvo gailestingas — prieš tris mėnesius Viktorija pagimdė sveiką kūdikį.

Ištraukė laimingą bilietą

Laidoje dalyvavęs žurnalistas ir aktorius Marijus Bagdonavičius yra sukūręs ne vieną dokumentinį filmą apie ŽIV ir AIDS. Viktorijos kūdikio gimimo istoriją jis pavadino loterija, kurioje moteris ištraukė laimingą bilietą.

„Kai turi mylimą žmogų ir sekso partnerį, privalai suprasti, kad iš to gali atsirasti vaikas. Nejaugi partneris turi dalytis ŽIV ir su vaiku? — klausė M.Bagdonavičius. — Ačiū Dievui, kad kūdikis gimė sveikas. Tačiau ši istorija man kvepia avantiūrizmu.

Sutikau, pamilau... O pasekmės? Dievas mums davė kūną ir liepė jį saugoti. Žmogus ligas prisišaukia pats, nes nesaugo to, ką davė Dievas.

Klausimas — ar gerai, kad vaikas turi tėvus, kurie gyvens galbūt tik dešimt ar penkiolika metų?“

Pražūtingas pasirinkimas

Kitą laidos ekspertę rašytoją Ugnę Barauskaitę labiausiai nustebino Viktorijos draugo Henriko poelgis — kodėl vyras sutiko dalytis su ja pražūtinguoju virusu?

„Nors toks buvo jos sprendimas, šis virusas buvo jo, tad jis turėjo prisiimti atsakomybę už mylimą moterį, — įsitikinusi rašytoja. — Dėl to aš jo nesuprantu.“

„Kai skaičiau šią istoriją, išguldytą popieriuje, supratau, kad jos šaknys glūdi giliau, — įžvalgomis apie Viktorijos gyvenimo dramą dalijosi U.Barauskaitė. — Viktorija sirgo anoreksija, bulimija, išgyveno tėvų mirtį, ją buvo užklupusi depresija... Kai tau 21 metai, gyvenime dar nedaug ką gali suvokti.

Kartais žmogus pasąmoningai renkasi savęs naikinimo gyvenimo būdą. Yra visokių jo formų. Vieni persivalgo, kiti, atvirkščiai, marinasi badu, treti gyvena su rizikingu žmogumi.“

„Juk jūsų vyras nebuvo pavyzdingas berniukas, tiesa? — klausė ji laidos herojės. — Mes, moterys, dažnai apsvaigstame iš meilės, laimės ir pridarome visokiausių netikėtų dalykų.“

Savo gyvenimą pakartotų

Šokiruojamą Viktorijos pasirinkimą psi-chologiškai bandė pagrįsti ir laidos svečias rašytojas Edmundas Malūkas: „Žmogus vienu metu gali turėti vieną dominantę (pagrindinį, vyraujantį elgesio motyvą. — Red.). Esu kalbėjęs su savižudžiu, kuris stovėjo ant daugiaaukščio namo stogo at-brailos ir viena jo bato pusė jau buvo už borto, būtų užtekę tik vėjo gūsio. Bet jis nemirė.

Kalbėjau su moterimi, kurios dukra siaubingai nusidegino, todėl motina jai padovanojo savo odos. Tuomet tarnavau sovietų armijoje ir buvau tarp tų, kurie tai mergaitei davė po litrą kraujo ir matė tą baisų vaizdą. Bet mergaitė mirė.

Kalbėjau su moterimi, kuri padovanojo savo motinai inkstą, nors ši tam ir prieštaravo. Kalbėjau su žmogumi, kuris aštuonerius metus prabuvo kalėjime, nes išprievartavo merginą.

Kuo čia dėtos šios istorijos? Visų jų herojus valdė viena dominantė. Motiną — altruizmas, pareiga. Savižudį — pasirinkimas tarp gyvenimo ir mirties. Prievartautoją — smurtas arba galbūt maniakinė šizofrenija.

Manau, jus taip pat valdė dominantė. Todėl noriu paklausti to, apie ką greičiausiai mąsto visi televizijos žiūrovai, — ar jūs gailitės savo poelgio?“

Po trumpos pauzės moteris tvirtai atsakė: „Ne. Jeigu būtų galima atsukti laiką atgal, norėčiau tik to, kad nebūtų užsikrėtęs jis.“

Stebino pikti klausimai

Agnė Armoškaitė, TV3 laidos „Ką manai?“ vedėja

„Viktorijos poelgis — ir meilė, ir beprotybė. Tokiam žingsniui ji ryžosi greičiausiai dėl to, kad visas jos gyvenimas — sudėtingas. Ji nuolat save naikino.

Viktorijai teko patirti daug skaudžių išgyvenimų. Jos apsisprendimas gyventi su ŽIV nešiotoju ir gimdyti kūdikį įrodo, kad negalime suvokti, kokios yra žmogaus vidinės gijos ar srovės, iš kurių susideda meilė.

Viktoriją studijoje kažkodėl visi puolė. Manau, kad moteris, kuri būtų ŽIV užsikrėtusi dėl neištikimybės, tiek daug piktų klausimų nebūtų sulaukusi.

Ką tai reiškia? Žmonės pakantesni neištikimybei nei meilei.

ŽIV mūsų visuomenėje vis dar prilyginamas mirčiai. Pasaulyje šis virusas seniai vertinamas kitaip. Vaistus vartojantys ŽIV nešiotojai gali gyventi visavertį gyvenimą.

Viktorija savo poelgio nesigaili. Nes tai — meilė. O jeigu tokia jos meilė mums yra visiškai nesuprantama ir atrodo beprotiška, tai nežinia, kieno čia didesnė bėda — mūsų ar jos.“