J. Kazlauskas: „Nemanau, kad rinktinės rezultatai buvo tragiški“

Naujasis Lietuvos krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ prisipažino, kad parašas ant sutarties griebti rinktinės vairą privertė prisiminti posakį „niekada nesakyk „niekada“

http://img.lrytas.lt/show_foto/?id=564440&s=11&f=4

J. Kazlauskas išreiškė nuomonę ir apie kandidatus į Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidento postą. „Manau, kad vyras su šiomis pareigomis susitvarkytų geriau“, - teigė Lietuvos rinktinės treneris.

- Naujuoju treneriu jus vadinti gal nelabai ir tiktų. Gal reikėtų sakyti naujasis-senasis. Kodėl imatės šio darbo vėl?

- Kurį laiką tikrai nebemačiau savęs vyriausiojo trenerio pozicijoje rinktinėje, tačiau visi gerai žinome posakį „Niekada nesakyk „niekada“. Po ilgų svarstymų, pokalbių, diskusijų su savo bendraminčiais teko grįžti.

- Į kokius klausimus jums buvo svarbiu gauti atsakymus grįžtant prie rinktinės vairo?

- Mačiau susiskaldžiusią krepšinio visuomenę. Pastebėjau nemažai nereikalingų dalykų ir spaudoje. Manau, kad viską galima išspręsti kitaip. Nemanau, kad rinktinės rezultatai buvo tragiški. Tiesiog pastebėjau, kad kažkas yra blogai komandos viduje. Dabar norisi neužleisti pozicijų ir žengti vieningu keliu. Draugų rate sutarėme, kad dirbsime visi kartu. Iškėliau vieną sąlygą: „Gerai, aš ateisiu, tačiau turėsime visi bendrai daryti tą darbą. Kai išgirdau pritarimą, pats pasakiau „taip“.

- Kalbate apie draugų ratą. Kas tie draugai?

- Man nepatiko, kai kažkas tyčiojosi iš Šarūno Marčiulionio, kurį gerbiu ir manau, kad jis labai daug davė Lietuvos krepšiniui. Kartais netgi tokios asmenybės kaip Š. Marčiulionis ar Arvydas Sabonis gali būti neteisios, tačiau visi aplinkiniai turėtų nuleisti „gazą“ ir į viską pažvelgti kitaip. Nes pirmiausia, ką mes turime, tai tie vyrai. Negalime pamiršti nei Modesto Paulausko, nei Sabo, nei Šaro, nei kito Šaro... Tiesiog reikia prisiminti, kad federacijoje dirbantys žmonės gyvena iš to, ką padarė šie žmonės. Pirma mano iškelta sąlyga buvo darbas išvien.

- Pradėjote kalbėti apie Lietuvos krepšinio federacijos ir krepšinio autoritetų santykius. Darbą, kurio dabar ėmėtės suprantate kaip žmonių telkimą...

- Kiekvienas turi daryti savo darbą. Arvydui galėjau padėti ir netapdamas treneriu. Juk juo galėtų būti ir Rimas Kurtinaitis, ar kuris nors kitas treneris. R. Kurtinaitis turi labai stiprią savo filosofiją, todėl kartu mums dirbti būtų sunkoka. Taip daro NBA, tačiau negalime lygiuotis į juos. Rimas būtų puikus jaunimo komandos treneris. Bet kokiu atveju, būčiau padėjęs. Manau, kad federacijos žmonės turi telkti, o ne kenkti. Manau, visos problemos išsispręs. Surasime būdų kaip visus suvienyti po viena vėliava. Juk viskas yra įmanoma, tik reikia labai norėti.

- Turbūt jau žinote, ką rinksitės savo asistentais?

- Norėčiau dirbti su žmonėmis, kurie norėtų padidinti savo žinių bagažą, dirbtų geranoriškai. Kandidatūros yra aptarinėjamos: kai kurių žmonių aš nepažįstu, kitus aš pats treniravau. Kai bus atsakymai, visuomenė apie tai sužinos.

- Galvojate apie buvusius savo auklėtinius, bet dar yra ir federacijos pasiūlymai...

- Jie manęs neverčia, nėra jokios konfliktinės situacijos. Galvoju, kad, tarkime, jaunių rinktinės treneriai galėtų darbuotis asistentais su vyrais. Kitose šalyse – tai normali praktika.

- Kalbate apie Kazio Maksvyčio karjerą?

- Nebūtinai čia riekia pavardžių. Tiesiog norėtųsi jaunuosius krepšininkus kuo greičiau priartinti prie vyrų krepšinio. Manau, kad yra sumanymu, kuriuos reikės įgyvendinti.

- Kalbant apie jūsų auklėtinius – Darius Maskoliūnas jus vadina gyvenimo mokytoju. Jam neblogai sekasi trenerio karjera. Ar jis yra vienas iš kandidatų?

- Dabar norite išgauti pavardes. Džiaugiuosi, kad ne vienas mano auklėtinis kalba apie mano įtaką jiems. Džiugu, kad jiems gerai sekasi. Be abejonės, Tomas Masiulis, Dainius Adomaitis, D. Maskoliūnas, Saulius Štombergas yra tame sąraše. Reikia viską apgalvoti ir nė vieno neįžeidžiant žengti tolimesnį žingsnį.

- Ką galvojate apie klubo treniravimą? Šiuo metu jokio netreniruojate. Kodėl taip gavosi?

- Iš keturių trenerių, kurie pernai atvedė klubus į Eurolygos finalinio ketverto varžybas, trys nieko netreniruoja. Nematau čia tragedijos. Profesionaliame tenise reikia kasdien daužyti kamuoliuką. Krepšinyje sveika pasižiūrėti iš šono. Reikia rasti laiko peržiūrėti savo darbus. Jeigu bus pasiūlymo, kurio nebus įmanoma atsisakyti, kodėl ne? Kol kas tokio pasiūlymo nesulaukiau.

- Suprantame, kad ir jūsų kartelė yra ganėtinai aukštai.

- Kai esi jaunesni, griebi viską. Į „Žalgirį“ atėjau, kai jame situacija buvo tragiška, „Olympiakos“ buvo tas pats, CSKA – irgi nepavydėtina. Dabar nesinori eiti tiesiai į gaisrą.

- Pralaimėjimas Eurolygos finale – skaudžiausias pralaimėjimas?

- Tai labai skaudus pralaimėjimas. Iki šiol jį analizuoju. Tai buvo man gyvenimo pamoka, nors tai buvo be galo nemalonu. O kuris didysis treneris nėra patyręs apmaudžių pralaimėjimų? Pavyzdžių – labai daug. Toks gyvenimas – vieną kartą tu esi ant bangos, kitą kartą žemiau.

- Ką keisite Lietuvos rinktinėje?

- Gyvenimas gali priversti keisti. Kadangi išeina vyresni žaidėjai, reikės kalbėtis su žaidėjais, tačiau nereikia įvykiams užbėgti už akių. Nepamirškime, kad krepšininkai į rinktinę susirenka dėl savo širdies, dėl Lietuvos.

Jie jaučia, kad turi atiduoti skolą šaliai. Ir aš maniau, kad savo skolą jau atidaviau, tačiau dabar turėsiu ją atidavinėti dar keturis metus. Taisyklės yra paprastos: tai nėra atostogos. Jeigu sąžiningai ir garbingai atidavinėsime skolą, tebūnie mes silpnesni, tačiau mes išsikrausime ir visi matys, kad iš paskutinių jėgų kovojame. Trenerių darbas -suburti komandą, kuri laikysis šios taisyklės.

- Ar turite savo favoritą konkurencingoje kovoje dėl Lietuvos tautinio olimpinio komiteto vadovo posto?

Virgilijų Alekną geriau pažįstu negu Daina Gudzinevičiūtę. Gal per drąsiai pasakysiu, tačiau manau, kad vyras su šiomis pareigomis susitvarkyti geriau. Dabar sukils visos moterys. Ir vienas, ir kitas yra savo karjeras baigiantys sportininkai. Gal reikėtų įsiklausyti, ką jie kalba. Esu atitolęs nuo visų šitų reikalų. Niekam nelinkiu būti jų vietoje. V. Alekna yra Lietuvos sporto idealas.