Japonų akibrokštas – atnaujintas mirties bausmių vykdymas

http://i2.alfi.lt/14094/71/73.jpg

Netikėtas Japonijos pareigūnų sprendimas po pusantrų metų pertraukos atnaujinti mirties bausmių vykdymą sukėlė žmogaus teisių gynėjų pasipiktinimą.

Vos prieš keletą dienų Japonijos vyriausybė sulaukė viešų pagyrimų dėl to, kad buvo laikinai sustabdžiusi mirties bausmių vykdymą – bent jau taip galvojo tarptautinės nevyriausybinės organizacijos, kovojančios už pasaulinį egzekucijų sustabdymą.

Per visus 2011 metus Japonijoje nebuvo įvykdyta nė viena mirties bausmė. Tokia pertrauka buvo pirmoji Japonijoje nuo 1992 metų.

„Amnesty International“ pirmadienį paskelbtoje kasmetinėje ataskaitoje ypatingas dėmesys buvo skirtas JAV, kaip paskutinei Didžiojo aštuntuko (G8) valstybei, kuri vis dar vykdo mirties bausmę (43 egzekucijos per metus).

Vašingtonas buvo viešai gėdinamas dėl to, kad atsidūrė nepavydėtinoje kompanijoje – greta Kinijos, Saudo Arabijos, Irano ir Irako, kurios taip pat labai aktyviai siunčia nusikaltėlius į kitą pasaulį.

Japonija daugiausia pastabų sulaukė dėl to, kad pernelyg ilgai laiko mirtininkus „nehumaniškomis sąlygomis“, kai kuriais atvejais ištisiems dešimtmečiams palikdama juos nežinioje dėl to, kada teks eiti ant ešafoto.

Mirties bausmė – psichiatrų pacientui

Vis dėlto, praėjus vos keletui dienų po „Amnesty International“ ataskaitos paskelbimo, Japonija lyg tyčia paskelbė apie tai, kad teismo sprendimu gyvybės neteko trys nuteisti žudikai.

Vienas iš jų, 48-erių Yasuaki Uwabe, buvo pripažintas kaltu dėl penkių žmonių nužudymo Simonosekio miesto traukinių stotyje 1999 metais. Per tą išpuolį taip pat buvo sužeista 10 žmonių.

Japonijos teismai, priimdami ir patvirtindami nuosprendį, neatsižvelgė į tai, kad Y. Uwabe savo veiksmus aiškino „Dievo valia“ ir jau anksčiau buvo atsidūręs psichiatrų rankose.

46-erių Tomoyuki Furusawa mirties bausme nubaustas dėl žmonos tėvų bei posūnio nužudymo 2002 metais, o 44-erių Yasutoshi Matsuda – dėl dviejų moterų nužudymo 2001-aisiais.

Mirties bausmės jiems buvo įvykdytos trijose skirtingose vietose: Tokijo, Hirošimos ir Fukuokos miestų kalėjimuose.

„Amnesty International“ įtaria politinius motyvus

Kaip skelbia britų „The Guardian“, tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Amnesty International“ Japonijos padalinio vadovas Hideki Wakabayashi apkaltino valdančiąją Japonijos demokratinę partiją (JDP), kad ši nesilaiko ankstesnių įsipareigojimų „peržiūrėti mirties bausmės naudojimą“.

„Mums vis dar reikia surengti diskusiją šiuo klausimu, – sakė H. Wakabayashi. – Tačiau, kol mes diskutuosime, būtina įvesti egzekucijų moratoriumą. JDP turėtų palaikyti žmogaus teises. Egzekucijos taip pat prieštarauja pasauliniam judėjimui prieš mirties bausmės vykdymą. Aš nežinau, kuria kryptimi Japonija įsivaizduoja einanti.“

Manoma, kad teisingumo ministras Toshio Ogawa nusileido kitų JDP politikų spaudimui ir pasirašė įsakymus dėl mirties bausmės vykdymo, bandydamas tokiu būdu pamaloninti rinkėjus, kad šie geriau priimtų sumanymą didinti mokesčius. Apie 80 proc. Japonijos gyventojų palaiko mirties bausmę.

„Visuomenės parama (premjero Yoshihiko – Alfa.lt) Noda kabinetui mažėja, todėl, mano asmenine nuomone, tai yra vienas pirmųjų žingsnių, kuriais bandoma padidinti jo palaikymo reitingus“, – sakė „Amnesty International“ darbuotojas.

2010 metų rugsėjį tuometinė Japonijos teisingumo ministrė Keiko Chiba nurodė ekspertams iš naujo įvertinti, ar verta vykdyti mirties bausmę. Audringa šalies politinė atmosfera lėmė tai, kad ministrė netrukus neteko savo posto, tačiau keturi jos įpėdiniai taip pat atsisakė tvirtinti mirties bausmes.

Ir tik T. Ogawa, šeštasis teisingumo ministras per pusantrų metų laikotarpį, pareiškė, kad nebemato galimybės susilaikyti nuo šios „pareigos“.

40 metų, laukiant mirties

Žmogaus teisių gynėjai, siekdami parodyti dabartinės Japonijos teisingumo sistemos ydas, bene dažniausiai primena Masaru Okunishi bylą.

Vidurio Japonijos ūkininkas dar 1961 metais buvo apkaltintas nunuodijęs penkias moteris, tarp jų – savo žmoną bei meilužę. M. Okunishi apklausa buvo vykdoma nedalyvaujant advokatams ir tęsėsi keletą dienų, per kurias jam nebuvo leidžiama miegoti. Tai, vertinant pagal šiuo metu daugelyje šalių galiojančius teisingumo standartus, yra šiurkštus pažeidimas.

Galiausiai M. Okunishi prisipažino sumaišęs vyną su stipriu pesticidu, siekdamas nužudyti žmoną ir meilužę. Vėliau jis atsiėmė šį pareiškimą, argumentuodamas tuo, kad buvo verčiamas prisipažinti.

Daug abejonių šioje byloje kelia ir skirtingi teismų nuosprendžiai. 1964 metais vietos teismas jį pripažino nekaltu, neradęs pakankamai kaltę pagrindžiančių įrodymų. Tačiau jau 1969 metais aukštesnės instancijos teismas panaikino šį sprendimą ir nuteisė M. Okunishi mirties bausme. Šį sprendimą patvirtino ir šalies aukščiausiasis teismas.

Nuo to laiko M. Okunishi tęsia teisminę kovą, su advokatų pagalba vieną po kitos rašydamas apeliacijas. Šiuo metu jis jau yra įžengęs į devintąją dešimtį, iš kurių net 45 metus jis praleido už grotų, o 40 metų – laukdamas mirties bausmės, apie kurią jam būtų pranešta vos kelios valandos iki įvykdymo.

Iš tiesų japonų ūkininkas gali būti pasaulio rekordininkas tarp visų šiuo metu mirties bausmės laukiančių kalinių. Daugelis kitų valstybių šiuos reikalus tvarko gerokai greičiau, tačiau nebūtinai efektyviau.

Liūdnai pagarsėjusi yra Kinija, kur dar visai neseniai mirtininkai neturėjo teisės skųsti jiems paskirto nuosprendžio ir galėdavo sulaukti bausmės, nuo teismo sprendimo praėjus vos kelioms dienoms.

Tik prieš penkerius metus, galbūt iš dalies ir dėl tarptautinio spaudimo, Kinijos aukščiausiasis teismas gavo prievolę tvirtinti visus mirties nuosprendžius – taigi bausmių vykdymas bent šiek tiek sulėtėjo.