Jaunimas neįsitvirtina darbo rinkoje? Kas ieško, tas randa!

Apstu straipsnių apie tai, kaip dabar viskas yra blogai jaunam žmogui. Pabaigei mokyklą, universitetą ir lieki prie tuščios geldos. Mokyklos blogos, nes nesuteikia gyvenimiškos patirties. Universitetai blogi, nes nemoko nieko praktiško, tik bevertės knygos, straipsniai ir teorija.

Darbo be patirties niekas neduoda, patirtis be darbo neateina. Ech... Kas antro nuomonė, tikrai. Mano nuomonė, matyt, bus nepopuliari. Aš tikiu - kas ieško, tas randa.

Pradėsiu nuo universitetų. Ką universitetuose rengia? Taip, teisingai - akademiką. Kiekvienas universitetas stengiasi užsitikrinti sau pamainą, naują kartą. Universitetas visų pirma ugdo mokslininką, suteikia bendrą išsilavinimą ir specifinių žinių. Universitetas tau neturi ant lėkštutės padėti darbo. Tokie kategoriški nebūkim, stengiasi universitetai pasiūlyti ir praktikos – ją atlikti paprastai turi visi.

Nori daugiau praktikos? Tai kodėl įkėlei koją į tą „blogą, nieko vertingo neišmokančią instituciją“? Eik į kolegiją – praktikuosies ir praktikuosies. Eik į profesinę mokyklą – kas draudžia? Neprestižas... Bet kaip sakoma: ką pasėsi – tą ir pjausi. Arba: kur įstosi – tą ir gausi.

Gerai, visgi pabaigei tu tą savo „nedarbo priežastį“ – universitetą. Akademiku tu būti ne-no-ri. Nesijauti niekam reikalingas, moki „kažką“, bet ne tai, ko tau dabar reikia, sunku, oi kaip sunku. Aš siūlyčiau atsigręžti kiekvienam į savo studijų metus – ką investavai į save, kad būtum darbdaviui reikalingas? Žinau daugybę variantų, kurie net savo universitetinės praktikos neišnaudojo – gavo parašiuką ir viskas. Juk vasara, atostogauti reikia.

Dar pažįstu tokių, kurie studijų metais net neturėjo tokios minties išbandyti save darbo rinkoje. Nekalbu apie išimtis, kurie tikrai turi pašvęsti visą save mokslui ir apie darbus nėra nė kada galvoti. Na, o visi kiti – būkim atviri. Laiko studentas turi, oi kiek turi. Pažįstamų rate dar dažniau sutinkami ir tokie, kurie vasaras mieliau leidžia prilipę prie sofos, kompiuterio ar televizoriaus ekrano. Ir dar skundžiasi, kad nuobodu... Tai ar tokio darbuotojo darbdaviui reikia?

Įsijauskim į darbdavio poziciją. Nauja darbuotojo paieška visada sudėtinga. Dar neteko sutikti tokio, kuris kategoriškai būtų nusistatęs prieš jauną žmogų. Tiesiog paprastai iškyla dilema: ar priimti asmenį su patirtimi, ar dar visai nuliuką. Kad žmogus taptų darbuotoju, nepakanka pasirašyti sutarties. Nemažai reikia investuoti laiko, pinigų, kantrybės į apmokymus. Tad aš puikiai suprantu darbdavio poziciją. Visgi, jei tas nuliukas be patirties spindi entuziazmu, noru ir gebėjimu mokytis, turi potencialą, yra pasidomėjęs darbuotojo ieškančia įmone, darbdavys tikrai jo nepražioplins.

Taigi, kas ieško, tas randa. Arba – kas netingi, tas įsidarbina. Manau, verta stengtis per mokslo įstaigų suteiktas praktikas – per jas potencialas ir pastebimas. O jei ne, verta paprašyti rekomendacijų. Pilna ir neuniversitetinių praktikų, per kurias gali įgauti žinių ir įgūdžių. Nors pinigai per jas paprastai nemokami, tačiau tai investicija į save. Eik dirbti padavėju, pardavėju, skrajučių išnešiotoju – nors specifinės patirties vadovaujančiam darbui, kurio mes kiekvienas norim, tai nesuteikia, tačiau parodo tavo gebėjimą ir norą dirbti. Kurk kažką savo – niekas per galvą neduos. Ar geriau tuščia CV ir ta suskilusi gelda? Arba ispaniški apelsinai?

O mano tikslas ne piktą ar moralizuojantį laišką parašyti. Esu studentė, visuomenės nuomone studijuojanti ne itin patrauklų dalyką. Įstojus mane iš karto prirašė į būsimų bedarbių gretas. Tačiau aš nei bedarbė, nei skundžiuosi. Atsakingas požiūris į praktiką man davė didelės naudos. Tad nesiskųskit, o investuokit į save. Darbų yra, nėra tik tikrai norinčių juos gauti.